Jono Meko haiku : japoniškieji sustingusių kadrų variantai

LTStraipsnis skirtas įtakingo eksperimentinio kino kūrėjo Jono Meko kūrybos orientalistiniams motyvams aptarti. Nuo 1983 m. jis pradėjo eksponuoti labai paveiktas dzen estetikos principų dviejų, trijų arba keturių kino kadrų atspaudų sekvencijas, kurias pavadino „užšaldytais filmų kadrais“. Anot menininko, viskas prasidėjo nuo atsitiktinumo, o veikiau nuo finansinių Kino antologijos archyvo problemų, kurias spręsti pasisiūlė J. Meko draugas iš Tokijo Tetuso Kinoshita – jis suorganizavo pirmą „užšaldytų kino kadrų“ parodą Hara muziejuje. Tai buvo naujų eksperimentų ir naujos meninės išraiškos paieška. Sustingusius straipsnyje aptariamų eksperimentinių filmų kadrus labai sunku tiksliai apibrėžti, nes remiantis klasikinės estetikos principais, jų negalima pavadinti nei fotografijomis, nei filmais, veikiau tai minimalistinė fotoeilėraščio forma ar savita vizualinė kronika. Jų suvokimo procesą galerijoje savo estetinio poveikio naujumu galima prilyginti pirmiems magiškiems kino seansams. Žiūrovas tampa meninės kūrybos proceso dalyviu, jis tarsi pabaigia menininko pradėtą darbą. Šiuo aspektu Meko „užšaldyti filmų kadrai“ yra labai artimi Japonijoje išplėtotos haiku poezijos estetikai, kurioje skaitytojas nėra pasyvus vartotojas, bet aktyvus menininko poetinių polėkių bendraautoris ir tobulintojas. Sustingę Meko juostų kadrai atskleidžia autoriaus gyvenimo fragmentus, yra džiugių ir gražių gyvenimo fragmentų dokumentacija. Mekas kuria kinematografines sekvencijas, susidedančias iš keletą sekundžių trunkančių žmogaus kasdienybės ir kraštovaizdžio vaizdinių.Reikšminiai žodžiai: "Užšaldyti filmų kadrai"; Haiku; "Frozen film frames".

ENThe article is intended for the discussion of the orientalistic motives in the works of an influential creator of experimental cinema, Jonas Mekas. Since 1983 he began to display sequences of the prints of two, three or four movie shots highly influenced by the principles of Zen aesthetics, which he called “frozen movie shots”. According to the artist, it all started with a coincidence or rather with financial problems of the Cinema Anthology Archive, when a friend of J. Mekas from Tokyo, Tetuso Kinoshita, offered to solve them. He organized the first exposition of “frozen movie shots” in the Museum of Hara. It was a search for new experiments and new artistic expression. The still shots of the movies discussed in the article are very hard to define because, according to the principles of classical aesthetics, they can be called neither photographs, nor movies; it is rather a minimalistic form of a photopoem or a unique visual chronicle. In terms of novelty, the process of their perception in the gallery can be compared to the first magic movies. The viewer becomes a participant of the process of artistic creation, he/she as if finishes the work begun by the artist. From this point of view, the “frozen movie shots” of Jonas Mekas are very close to the aesthetics of haiku poetry, developed in Japan, where the reader is not a passive consumer but an active co-author and improver of the artist’s poetic flights. Still shots of the films of Jonas Mekas reveal the fragments of the author’s life, are a documentation of joyful and beautiful moments. Mekas creates cinematographic sequences consisting of images of human everyday life and landscape lasting a few seconds.