LTStraipsnyje yra svarstomos religijos filosofijos galimybės ir ribos. Daugiausiai dėmesio filosofai yra linkę skirti religijos pretenzijų į tiesą įvertinimui, nors paprastai religijos yra sudarytos iš teorijos ir praktikos, sudėtingos sistemos, apimančios mitus ir ritualus. Religijos ir filosofijos siekiai yra panašūs, t.y. dėmesys yra sutelkiamas į tai, kas yra amžina ir esmiška. Religiją ir filosofiją sieja bendra teleologija bei etiologija, kurios pasireiškia siekiu kelti aukštyn žmogaus sielą link esminių dalykų bei kilimu iš logos kontrolei nepaklūstančio pathos. Vis dėlto, kai yra keliamas klausimas ką gali religijos filosofija?, religijos ir filosofijos bendrybės nepašalina įtampos. Gyvename pasaulyje, kuriame nėra pakankamai tikėjimo gyvybės, kurios perteklių reikėtų skiesti "mąstymu". Religinės žmonių gyvenimo šaknys yra tokios silpnos, kad kartais jos yra neatsparios net menkiausiam filosofinės refleksijos dvelktelėjimui. Yra įprasta manyti, jog logiškai pagrįsti religijos teiginius galima religijos filosofijai racionaliai reflektuojant religijos prigimtį. Logos, šiuolaikinio žmogaus požiūriu, yra aukštesnė instancija negu pathos. Vis dėlto iš tam tikro pathos kyla pati filosofija. Dėl to būtina tikros filosofijos sąlyga yra tam tikras religinis tikėjimas.
ENThe philosophy of religion deals with the reflection of the nature of religion. The main task of the philosophy of religion is to prove the rational validity of the theological propositions and in this way to give the logical foundations to religious belief. Philosophy deals with logos, religion with pathos. For the modern man logos seems to be higher than pathos. Therefore, the philosophical consideration of religion seems to be of primary importance for religious belief. However, in the consideration of the origins of philosophy, it's possible to see that philosophy itself arises from some kind of pathos. Consequently, we can say that some kind of religious belief might be necessary for true philosophy itself.