Juzefo Perkovskio ir Pauliaus Galaunės laiškai

LTStraipsnyje nagrinėjami Lietuvos muziejuose išlikę 59 meno istoriko, grafiko, muziejininko Pauliaus Galaunės ir grafiko, žemaičių liaudies meno tyrinėtojo, Džiuginėnų dvaro savininko Juzefo Perkovskio laiškai, rašyti 1928-1939 metais. Šis epistolinis palikimas papildo abiejų tyrinėtojų biografijas, mokslinės veiklos aprašymą, atskleidžia dviejų lietuvių liaudies meno tyrinėtojų plačius bendrus interesus susijusius su tautodailės tyrimais, atspindi jų meninį, kultūrinį akiratį. Jie leidžia išsamiau interpretuoti svarbiausią J. Perkovskio mokslinę studiją "Žemaičių liaudies meno ornamentika: forma ir simbolika", atskleidžia svarbias šios knygos rašymo aplinkybes. Korespondencija liudija apie didmiesčiuose gyvenusios lietuviakalbės inteligentijos ir provincijoje gyvenusių dvarininkų sąlyčio taškus, santykį su modernėjančia kultūra, apie bendrus to laiko intelektualų interesus. Tautiniam atgimimui pritariantys dvarininkai, tokie kaip J. Perkovskis, stengėsi puoselėti lietuvybę, ieškojo kontaktų su nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918-1940) laikinosios sostinės Kauno inteligentija. Bendri visuomeniniai, kultūriniai interesai, tarpusavio bendravimas artino juos. Iš laiškų ryškėja, kad J. Perkovskis buvo pažįstamas ir susirašinėjo su P. Galaune, Vincu Krėve-Mickevičiumi, Adomu Galdiku. Santykiai su šiais asmenimis buvo mokslinio pobūdžio ir vienaip ar kitaip susiję su J. Perkovskio liaudies meno studijomis ar kūryba (pagrindiniai J. Perkovskio veiklos orientyrai buvo vietos tradicijų puoselėjimas, liaudies meno tyrinėjimas ir fiksavimas, kultūrinio akiračio plėtimas).

ENThe article examines 59 letters between art historian, graphicist, museologist Paulius Galaunė and graphicist, researcher of Samogitian folk art, owner of Džiuginėnai manor Juzef Perkovsky, written in 1928-1939, and preserved in Lithuanian museums. The said epistolary heritage supplements the biographies and description of scientific activities of both researchers of Lithuanian folk art, reveals their common interests, pertaining to folk art analysis and reflects their artistic and cultural worldview. The letters provide the possibility to interpret J. Perkovsky’s most important scientific study “Žemaičių Liaudies Meno Ornamentika: Forma ir Simbolika” more comprehensively and reveal the important circumstances of writing of the book. The correspondence evidences the relations between the Lithuanian speaking intelligentsia, living in large cities and the rural gentry, their relations with the modern culture and the common interests of the intellectuals of the period. The gentry, supporting the national resurrection, among which J. Perkovsky was, attempted to nurture Lithuanian aspects, searched for contacts with the intelligentsia of Kaunas, the temporary capital of the independent Republic of Lithuania in 1918-1940. Both persons shared the same common social and cultural interests. The letters show that J. Perkovsky was corresponding not only with P. Galaunė, but also with Vincas Krėvė-Mickevičius and Adomas Galdikas. The relations with the said persons were of a scientific character and, to a greater or smaller extent, related to J. Perkovsky’s studies of folk art or his creative (the main guidelines of activities of J. Perkovsky were the nurturing of local traditions, examination and registration of folk art and expansion of the cultural worldview).