Logikos statuso, objekto bei kilmės interpretacijos scholastinėje logikoje Lietuvoje XVI a. antrojoje pusëje

LTStraipsnyje yra analizuojamos logikos statuso, objekto bei kilmės interpretacijos scholastinėje logikoje Lietuvoje XVI a. antrojoje pusėje. Logikos statuso aiškinimas scholastinėje logikoje buvo pliuralistinio pobūdžio. Smigleckis laikėsi aristotelinės nuostatos, kuri logiką laikė scholastinių mokslų bendruoju instrumentu, o ne mokslu. Ortizas ir Viana aristotelišką nuostatą sujungė su okamistiniu požiūriu ir tokiu būdu logikai priskyrė praktinio mokslo statusą. Logikos objekto klausimu Ortizas laikėsi tomistinės nuostatos, o Smigleckis ir Viana pasrinko škotistinę - okamistinę logikos objekto sampratą. Vienintelis logikos kilmės aiškinimas scholastinėje logikoje, iš XVI a. antrosios pusės išlikęs iki mūsų dienų, yra randamas Ortizo logikos kurse. Jo teigimu, logikos mokslo kaip taisyklingo ir teisingo mąstymo principų visumos šaltinis yra refleksyvioji žmogaus patirtis, kurią galima įvardinti kaip intelektinį žmogaus pažintinių galių pažinimą. Nenuginčijamą scholastikos autoritetą Ortizas paskelbė teorinės logikos pirmuoju ir galutiniu kūrėju.

ENInterpretations of the status and object of logic contained in the work of Marcin Šmiglecki, Pedro Viana and Diego Ortiz, representatives of scholastic logic in Lithuania in the second half of the 16th century, are scrutinised in this article. The author focuses on the main characteristics of these interpretations. He also presents a comparative analysis of them and identifies their principal theoretical sources. Special attention is paid to the concept of logic's origin, evolved solely in lectures on logic delivered by Ortiz. The article ends with the conclusion that in dealing with issues of the status and object of logic the abovementioned scholars entered several scholastic disputes and adhered to positions of different camps in those disputes.