Skurdo problemos ekonominio augimo sąlygomis Lietuvoje

LTŠiame straipsnyje pateikiama Lietuvos skurdo analizė ir vertinimas ekonominio augimo sąlygomis bei iškeliamos pagrindinės problemos, susijusios su skurdo mažinimu. Remianti BVP ir santykinio skurdo rodikliais argumentuojama, jog šalies ekonominis augimas nesprendžia skurdo problemos Lietuvoje: augant ekonomikai, skurstančiųjų gyventojų lygis nemažėja, o kaime, kur vyrauja skurdui jautrių gyventojų grupės, – vaikai, pensininkai ir žemdirbiai – skurdas net padidėjo. Analizuojant valstybės teikiamą paramą skurstantiems gyventojams teigiama, kad valstybės remiamos pajamos – minimalus gyvenimo lygis – yra smarkai politizuotos ir leidžia tik palaikyti skurstančiųjų fiziologinius poreikius. Įvertinant vidutines vartojimo išlaidas, kurių didžioji dalis skiriama egzistenciniams poreikiams palaikyti, argumentuojama, kad didelė dalis dirbančiųjų yra žemiau santykinės skurdo ribos arba labai arti jos. Gyventojų apsisprendimas dirbti už mažą darbo užmokestį aiškinamas U.Becko teiginiais apie darbo teikiamas socialines funkcijas (statusas, socialiniai ryšiai). Šalies ekonominio augimo teikiamomis galimybėmis naudojasi tik nedidelė visuomenės dalis. Tai rodo didelį atotrūkį tarp nedidelės grupės turtingųjų bei didelės dalies mažas pajamas ir ekonomines galimybes turinčiųjų, ypač kaimo gyventojų ir daugiavaikių šeimų. Skurdo mažinimo problemoms spręsti siūloma pakeisti numatomas socialinės, ekonominės veiklos kryptis, kad ekonominis augimas būtų suderintas su darbo užmokesčio kėlimu, darbo vietų kūrimu, ypač remiant smulkų ir vidutinį verslą, suteikiant ypatingas globojamąsias ir skatinamąsias garantijas žemdirbiams ir kitiems kaimo gyventojams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Skurdas; Ekonominis augimas.

ENThis article presents an analysis and an assessment of poverty in Lithuania under the conditions of economic growth and raises the main problems related to poverty reduction. Using the GDP and the relative poverty indicators, the article argues that the country’s economic growth does not solve the problem of poverty in Lithuania. The growth of the economy did not lead to the reduction of the number of poor people, while in rural areas, where poverty sensitive groups (children, pensioners, farmers) are prevalent, poverty has even increased. The article argues that the income supported by the state (the minimum life standard) is extremely politicised and allows merely satisfying the basic physiological needs of the poor, as well as that many of the employed are living under the relative poverty threshold or very close to it. The population’s willingness to work for inadequate remuneration may be explained by U. Beck’s arguments about the social functions of labour (status, social relations). Only a small part of the society enjoys the benefits provided by the country’s economic growth. This indicates a great disparity between the small group of the rich and the large part of people with low-income and few economic opportunities, especially in rural areas and in large families. In order to address the poverty reduction problems, the article suggests changing social and economic activity priorities to coordinate economic growth with the increase in wages and the creation of jobs, especially by according special protective guarantees to farmers and other rural inhabitants.