Painting: teaching and art
LTStraipsnyje autorius bando atsakyti į klausimus: ar meno išmokstama, jei taip, tai kaip jo išmokstama, jei ne - kodėl ne? Čia aprašomas VDA Tapybos katedros rengtas projektas "Tapyba: mokymas ir menas", kuriuo įvairiose Lietuvos meno mokyklose siekta mokiniams ir mokytojams parodyti kaip išmokstama tapyti. Projekto parodoje atskleista kelių dailininkų darbų kaita nuo studentavimo laikų iki profesionalios veiklos, taip stengiantis parodyti kaip mokymas keičia studentų žinias, kaip pasikeičia jų tapybinė orientacija. Mokymo sėkmę lemia daugybė veiksnių: studijų trukmė, atitinkama meninė aplinka, individualus studentų ir mokytojų charakteris, psichologiniai faktoriai, mokymo programų turinys ir kt. Straipsnyje lyginami J. Vienožinskio ir P. Kalpoko mokymo metodai. Pristatomi J. Vienožinskio mokiniai arsininkai A. Gudaitis ir V. Vizgirda, kurie vėliau patys tapo mokytojais. Daugelis jų mokinių (pvz., L. Surgailis, A. Šaltenis, K. Dereškevičius) perėmė mokytojų estetinį kodą ir tapymo koncepciją, įvaldė "psichoemocinę empatiją", jos mokė ir savo studentus. Straipsnio autorius aprašo Vilniaus dailės akademijos meno mokymo tradiciją, kuri akcentuoja mokytojo ir mokinio kontakto svarbą, ekspresionizmo technikos įvaldymą. Jis reziumuoja, kad meno galima išmokti, tačiau ne kiekvienam pasiseka jį sukurti.
ENIn his article the author attempts to answer the following questions: can art be learned? If so, how can it be learned? If art cannot be learned – why can’t it? The article describes the project “Painting: Teaching and Art”, prepared by the Department of Painting of Vilnius Academy of Arts. The project was aimed at showing teachers and students of different art schools of Lithuania how one can learn to paint. The exhibition of the project reveals the development of works of several painters from their studentship times till the professional activities, thus making attempts to show how learning can change the students’ knowledge, how their painting related orientation can be changed. The success of teaching is determined by multiple factors: the duration of studies, the appropriate selection, the individual character of the teachers and students, psychological factors, the content of the programmes, etc.. The article compares the teaching methods of J. Vienožinskis and P. Kalpokas. Information about A. Gudaitis and V. Vizgirda, students of J. Vienožinskis, who later became teachers themselves, is provided. Most of A. Gudaitis and V. Vizgirda’s students (for instance, L. Surgailis, A. Šaltenis and K. Dereškevičius) took over the aesthetical code and the painting concept of their teachers, mastered the “psychoemotional empathy” and taught it to their students. The author of the article describes the tradition of teaching at Vilnius Academy of Arts, which stresses the importance of the contact between the teacher and the student and mastering the technique of expressionism. The conclusion is made that art can be learned, however, not everybody is able to create art.
