Italų kalbos imperfekto, kaip pasakojamojo laiko, vartosena ir jo išmokimo problemos

LTTiek italai, kuriems ta kalba yra gimtoji, tiek lietuviai, besimokantys šios kalbos kaip svetimosios, imperfektą išmoksta gana vėlai ir nelengvai. Visų pirma dėl to, kad imperfektas yra pasakojimo laikas, todėl šnekoje praeities eigos ir įvykio veikslo veiksmus besimokantieji pradinėse stadijose daugiausia reiškia perfektu, kuris yra komentatyvinis, sakytinės kalbos laikas. Antra, imperfektas yra nežymėtasis narys šių kalbų būtųjų laikų sistemoje, todėl jo funkcijų laukas labai platus: nors imperfektui būdingas neapibrėžtumas ir eigos veikslas, žurnalistinėje prozoje, grožiniuose ir istoriniuose kūriniuose gana dažnai vartojamas imperfektas, kuris perima perfekto ar aoristo funkcijas, reiškia įvykio veikslą ir yra apibrėžtas laike. Todėl, mokant svetimųjų kalbų, naudinga yra analizė, gretinimas su gimtosios kalbos ekvivalentais. Gramatikos turėtų būti mokoma funkciškai - lietuvių kalboje jungiant į bendrą laikų paradigmą sudėtinius laikus, lengviau rasti romanų kalbų laikų atitikmenis. Svarbu susieti gimtosios ir svetimosios kalbos gramatikos dalykus, o to išeities taškas - bendros sąvokos ir jų raiškos ekvivalentų ieškojimas kalbose.

ENBoth Italians, to whom the language is the native tongue and Lithuanians, who study the language as a foreign one, learn the imperfect quite late and face certain difficulties in learning, first of all due to the fact that the imperfect is a tense, used in narration, therefore, in the initial stages of learning, the acts of progress in the past and the aspect of the event are quite frequently expressed by the learners in the perfect, which is a commentative tense, used in the spoken language. Secondly, the imperfect is an unmarked member in the system of past tenses of the languages, therefore its functional area is rather wide: although the imperfect characterizes with indefiniteness and the aspect of progress, it is quite often used in belles-lettres and historical books, as well as in publicist prose, in which case the imperfect takes the function of the perfect or the aorist, expresses the aspect of event and is defined in time. Therefore, when teaching foreign languages, it is viable to analyze certain aspects and compare them with the equivalents, existing in the native tongue. Grammar should be taught functionally – by connecting complex tenses into a joint tense paradigm in the Lithuanian language, it is easier to find the equivalents of the Roman language tenses. It is important to relate the grammatical aspects of the native and foreign languages, the starting point for which is the common concepts and searching for the equivalents of their expression in both languages.