Vilniaus architektūrinio paveldo vertinimai Lietuvoje tarp sukilimų (1831-1863)

LTTarpsukiliminiu laikotarpiu (1831-1863) prasidėję architektūros paminklų tyrinėjimai gerai atspindi to meto Lietuvos ir Lenkijos kultūros klausimais besidominčių autorių menines pažiūras, jų kitimą. Straipsnyje analizuojami aptariamo laikotarpio Lietuvos publicistų ir kritikų straipsniai ir monografijos, tyrinėjantys senąją Vilniaus architektūrą. K. Podčašinskio, M. Balinskio, J. I. Kraševskio, M. Homolickio, F. M. Sobieszczaskio, L. N. Kirkoro tekstai atskleidžia, kaip vienas po kito įvairūs Vilniaus pastatai buvo pripažinti reikšmingais krašto architektūros paminklais. Romantizmo įtakoje pirmiausia buvo nusigręžta nuo klasicizmo kaip pagrindinio atskaitos taško vertinant meną ir atkreiptas dėmesys į senuosius gotikinius bei Renesanso epochos Vilniaus statinius. Gana prieštaringai tuo metu vertinta baroko architektūra. Iš pradžių dauguma autorių ją laikė neskoninga, stokojančia harmonijos bei perkrauta nereikalingomis puošmenomis, tačiau vėliau jau imta teigiamai vertinti kai kuriuos Vilniaus baroko statinius - Šv. Petro ir Povilo bažnyčią bei Šv. Kazimiero koplyčią. XIX a. viduryje šalia gotikos ir klasicizmo stiliaus pastatų dauguma barokinių Vilniaus bažnyčių jau pripažįstamos turinčios išskirtinių bruožų, įtaigių formų ir laikomos reikšmingu Vilniaus architektūrinio peizažo bruožu. Taigi tarpsukiliminiu laikotarpiu buvo pripažinti meno vertybėmis dauguma Vilniaus pastatų, vertinamų ir šiandien.

ENThe examinations of architectural monuments, which commenced during the inter-rebellion period (1831-1863) reflect the artistic views of the authors, who took interest in the issues of Lithuanian and Polish culture of the period and the changes of the said views. The article analyzes the articles and monographs by Lithuanian publicists and critics of the period under analysis, examining the old Vilnius architecture. The texts by K. Podčašinski, M. Balinski, J. I. Kraševski, M. Homolicki, F. M. Sobieszczaski and L. N. Kirkor reveal how different Vilnius buildings were gradually recognized significant architectural monuments. Under the influence of Romanticism first of all the classicism was refused as the main starting point in appreciation of art and the attention was drawn to the ancient Gothic and Renaissance Vilnius buildings. The Baroque architecture was viewed rather controversially. Initially most authors considered it tasteless, lacking harmony and overloaded with unnecessary decorations, however, later certain Vilnius Baroque buildings – St. Peter and Paul’s Cathedral and St. Casimirus Chapel were positively appreciated. In the middle of the 19th century, apart from the Gothic and Classicist buildings, most Vilnius Baroque churches were already recognized as containing exceptional characteristics, impellent shapes and were held a significant part of the architectural landscape of Vilnius. Thus, most Vilnius buildings, which are still valued today, were recognized as cultural values during the inter-rebellion period.