Wuwei principas ir meditatyvumas vėlyvojoje Algimanto Švėgždos kūryboje

LTŠis straipsnis skirtas Tolimųjų Rytų estetikos tradicijos įtakoje susiformavusių meditacinių ir orientalistinių vėlyvosios Algimanto Švėgždos (1941-1996) kūrybos motyvų ir pirmiausia wuwei (ne-veiklos) principo aptarimui. Meditacinė dailininko kūryba tyrinėjama Tolimųjų Rytų estetikos (daoizmas, čan, dzen) perspektyvoje. Straipsnyje pagrindinis dėmesys sutelkiamas j wuwei principo skleisties daugiasluoksniškumą, gilinamasi j dailininko inspiracinius šaltinius, jo santykį su kūrybos objektu, atveriant kūrinio išorinės formos ir vidinių prasmių architektonikos sluoksnius, bei ieškant Tolimųjų Rytų filosofinės ir estetinės minties pėdsakų.

ENThis article discuses the oriental meditative motives in the late artistic works of Algimantas Švėgžda (1941-1996), who was influenced by Far East aesthetics and especially by the principle of wuwei. The meditative works of the artist are analyzed on the background of Taoist, Chan, and Zen aesthetics. While inquiring into the sources of artistic inspiration, the attention is mostly concentrated on the principle of wuwei, on its many-sidedness and functioning during the creative process.