Folklorinės bei mitologinės reminiscencijos Prospero Mérimée novelėje "Lokys"

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Folklorinės bei mitologinės reminiscencijos Prospero Mérimée novelėje "Lokys"
In the Journal:
Liaudies kultūra. 2007, Nr. 6, p. 37-45
Notes:
Iš rusų k. vertė Dainius Razauskas.
Keywords:
LT
Prosperas Merimee; lokys; meška; miškas; Žemaitija (Samogitia); Tautosaka.
EN
Prosperas Merimee; bear; forest; Samogitia; Lithuanian folklore.
Summary / Abstract:

LTStraipsnio autorė domisi Mérimée novelės "Lokys" folkloriniu bei mitologiniu kūrinio pamatu, taip pat tuo, kas liko už rašytojo racionalaus suvokimo ribos, bet vienaip ar kitaip atsispindėjo kūrinyje - kai kas autoriaus intuicijos dėka, kai kas galbūt nesąmoningų archetipų lygmeniu. Novelės šerdis, autorės teigimu, kaip ir kitų Mérimée kūrinių, - dvilypė žmogaus prigimtis, kurioje pirmapradis laukiniškumas grumiasi su civilizuotumu, instinktai bei jausmai - su logika bei protu, "žvėriška" prigimtis - su žmogiškąja. Straipsnio autorės nuomone, Mérimée, remdamasis iš dalies padrikomis žiniomis apie Lietuvą, iš dalies savo prasimanymais, perteikė tai, kas tebėra aktualu ir šiandien - žmogaus bei civilizacijos dvilypumą: juk Lietuvoje ir mūsų laikais greta sugyvena tiek veržimasis prie europietiškos civilizacijos, tiek poreikis grįžti prie savo senųjų šaknų. Straipsnyje ypač išsamiai aptariamas lokio kultas. Autorės teigimu, lokiui senuosiuose kultuose ir archajiniuose religiniuose tikėjimuose būdingas dualizmas: lokys tuo pat metu pasireiškia ir kaip chtoniškas, ir kaip dieviškas personažas, lemiantis tiek mirtį, tiek gerovę, įkūnijantis kartu ir pramotę židinio saugotoją, ir miško bei apatinio pasaulio šeimininką, griaustinio dievo priešininką. Straipsnio autorės nuomone, nepaisant daugybės netikslumų, Mérimée novelėje "Lokys" genialiai pagavo lietuvių liaudies tradicijos esmę, pastebėjo svarbius jos bruožus bei ypatybes, o kai ką, matyt, tiesiog intuityviai nujautė.

ENThe author of the article takes interest in the folklore and mythological grounds of P. Mérimée novella “Lokis” and the aspects, which remained outside the limits of the rational perception of the writer, but were reflected in the novella – some things on the level of the author’s intuition, others on the subconscious archetypes level. According to the author, the core of the novella, as in case of other Mérimée’s works is the dual human nature, in which civilization is fought by the prime ferity, the instincts and feelings – by logics and reason and the wild nature clashes with the human nature. Mérimée, referring to his scattered knowledge of Lithuania and his imagination raises the issues, which are still relevant today, i. e. the duality of a human being and civilization: after all in today’s Lithuania one can still see both strivings towards the European civilization and the needs of returning to the ancient roots. The article discusses the cult of a bear especially thoroughly. According to the author certain duality was characteristic of the bear in the ancient cults and archaic religious beliefs: the bear manifests both as a chthonic and a divine character, bringing both wellbeing and death, embodying both the keeper of the flame and the lord of the forest and the world below, the adversary to the god of thunder. Despite the plenty of inaccuracies, in his novella “Lokis” Mérimée ingenuously captures the essence of the national Lithuanian tradition, notes its important features and particularities , and certain things were most likely intuited.

ISSN:
0236-0551
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/15014
Updated:
2020-03-08 12:22:45
Metrics:
Views: 23    Downloads: 3
Export: