Šamaniški elementai baltų religinėje tradicijoje

LTObjektas - šamaniški elementai baltų religinėje tradicijoje. Tikslas - panagrinėti šamaniškų elementų baltų religinėje tradicijoje sampratos pagrįstumą. Metodas -lyginamoji, kritinė analizė. Išvados: baltų tradicijoje šamaniškos sąsajos įžvelgiamos Sovijaus, Lizdeikos kilmės mituose, kai kuriose XVIII a. valstiečių pranašavimo praktikose, tautosakiniame raganos vaizdinyje. Daugiausia ir labiausiai argumentuotų šamaniškų elementų atpažinęs G. Beresnevičius juos siejo pirmiausia su autochtoniška Deivės motinos tradicija, kai kuriuos siejo su kaimynų (pirmiausia - finougrų) įtaka. Vieni jo iškelti esą šamaniški vaizdiniai atsiduria priešpriešoje su „oficialiąja" indoeuropiečių ideologija, kiti buvę pasitelkti pastarąją įtvirtinant. Vis dėlto daugelio mitinių vaizdinių universalumas ir platesnio jų konteksto stoka daro šamaniškų elementų baltų tradicijoje sampratą abejotiną.

ENThe purpose of this article is to discuss the possibility of interpreting some elements in the Baltic religious tradition as shamanic. Elements of shamanism are found in the myths of Sovijus and Lizdeika, some 18th century peasant divination practises, and the folklore image of a witch (ragana). Most of the links between the Baltic religion and shamanism were detected by G. Beresnevišius, who also offered the best arguments towards it. He derived shamanic elements in Baltic tradition either from the autochthonic pre-Indo-European Mother Goddess religion or regarded them as borrowings from neighbouring peoples (foremost the Finno-Ugric). However, because of the universal character of many mythical images and the ignorance of the wider context in the research on the Baltic tradition the concept of the shamanic elements in the Baltic tradition remains highly questionable.