Paveikslėlių knyga : žanro samprata ir ypatybės
LTStraipsnyje aptariama paveikslėlių knygos sampratos istorinė kaita, plačioji ir siauresnė, šiuolaikinė, termino reikšmė. Apžvelgiami įvairūs tyrinėtojų požiūriai į šį specifinį vaikų knygos žanrą. Nagrinėjamos bendrosios paveikslėlių knygų sandaros bei raiškos ypatybės, pagrindinį dėmesį skiriant esminiam teksto ir iliustracijų ryšio jose klausimui. Vokiečių vaikų knygos tyrinėtojai šiuolaikinę paveikslėlių knygą glaudžiai sieja su kelių šimtmečių jos priešistorija ir meninės iliustracijos raida. Paskutiniaisiais XIX a. dešimtmečiais bei XX a. pradžioje įsitvirtino siauroji meninė paveikslėlių knygos samprata. Paveikslėlių knyga buvo suvokiama kaip vientisas stilistinis darinys, jungiantis tekstą, iliustracijas ir dekoratyvinius apipavidalinimo elementus. Vienu iš svarbiausių kriterijų tapo aiškiai apibrėžtas teksto ir iliustracijų santykis. Tekstas ir iliustracijos jose vaidina lygiavertį vaidmenį, iliustracijos vyrauja arba būna be jokio teksto. Paveikslėlių knygų adresatas - ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai. Nors šių knygų išskirtinis bruožas yra trumpas pasakojimas, jų formatas svyruoja nuo visiškai mažo iki nestandartiškai didelio. Iliustracijos dažniausiai spalvotos. Straipsnyje apžvelgiamos įvairios paveikslėlių knygų mokslinės koncepcijos ir pateikiamas naujas semiotinis apibrėžimas. Aptariama adresanto ir adresato amžiaus ir psichologijos skirtumų bei su jais susijusi vaiko galimybių suvokti tekstinę ir vaizdinę medžiagą problema. Pabrėžiamas paveikslėlių knygos vaidmuo meninio vaikų lavinimo ir jų meno suvokimo procese.Reikšminiai žodžiai: Paveikslėlių knyga; Vaikas; Knyga; Iliustracija; Iliustruota atlanka; Vaizdas; Menas; Tekstas; Picture book; Child; Book; Illustration; Image; Text.
ENThe article discusses the historical development of the concept of the picture book, the broad and a more narrow modern meaning of the term, provides an overview of different researchers’ views of the said specific genre of children’s books and examines the general peculiarities of composition and expression of picture books, dedicating the main attention to the essential issue of the text and the relation between the illustrations, contained in the text. German children’s book researchers closely relate the modern picture books with their several hundred years’ prehistory and the development of artistic illustration. During the last decades of the 19th century and at the beginning of the 20th century there entrenched the narrow artistic concept of the picture book. The picture book was comprehended as an integral stylistic compound, connecting the text, illustrations and decorative elements. A clearly defined relation between the text and the illustrations became one of the most important criteria. The text and illustrations play an equal role, or the illustrations prevail or even are presented without any text. The target of picture books is the children of the pre-school and junior school age. Although the exceptional trait of the books is short narrative, their format fluctuates from very small to outsized. Illustrations are most frequently coloured. The article provides an overview of different scientific concepts of picture books, provides a new semiotic definition, discusses the problem of the difference between the age and psychology of the addresser and the addressee and the related child’s possibility to comprehend the textual and visual material and stresses the role of the picture book in the process of artistic nourishing of children and comprehension of art by children.
