Šiuolaikinė architektūra istorinėje Vilniaus aplinkoje: vaizdas ir įvaizdis

LTStraipsnio objektas - šiuolaikinės architektūros istorinėje miesto terpėje kūrimo motyvacijų ir suvokimo ypatumai, tiksliau, skirtumai tarp vaizdo (materializuoto, konkrečioje aplinkoje egzistuojančio architektūros kūrinio, kurį suvokia su juo susidūrę individai) ir įvaizdžio (autorinio naratyvo, numatančio, ką turėtų reikšti ir reprezentuoti šis kūrinys). Daugiausiai dėmesio skiriama vienai iš šio nesutapimo priežasčių - istorinio konteksto fiziniam ir semantiniam poveikiui. Naudojantis analitiniu, lyginamuoju ir rekonstrukciniu metodais, ir remiantis Vilniaus, daugiausia Senamiesčio pavyzdžiais, klasifikuojamos ir analizuojamos nekontekstualiosios ir ypač kontekstualiosios (įskaitant neišlikusių senovinių objektų atstatymus) architektūros projektuojamųjų ir suvokiamųjų prasmių santykio situacijos. Išskiriamos keturios prasminės situacijos: dublikatas, imitacija, pastišas ir simuliakras, jas analizuojant konkretaus modeliuojamo pavyzdžio - Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje atstatymo - pagrindu. Tyrimo tikslas - nustatyti architektūrinių naujadarų sąveikos su realiai egzistuojančiu istoriniu (prasminiu ir fiziniu) kontekstu rezultatus.

ENThe subject of the article is the peculiarities of the motivations for development and comprehension of modern architecture in the historical urban environment, to be precise, the differences between the view (a materialized creation of architecture existing in a specific environment, comprehended by the individuals) and the image (the author’s narrative, foreseeing the subject, represented by the creation). The biggest attention is dedicated to one of the reasons for the discrepancy, i. e. the physical and semantic influence of the historical context. By using the analytical, comparative and reconstruction methods and referring to the examples, found in Vilnius, mostly in the Old Town, the non-contextual and especially contextual situations of the relation between the designed and comprehended meanings of the architecture (including the restoration of the non-surviving ancient objects) are classified and analyzed. Four notional situations are distinguished: the duplicate, the imitation, the pastiche and the simulacra, analyzing them on the basis of a specific modeled example, i. e. the restoration of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania at the Lower Castle of Vilnius. The study aims at identification of the results of the interrelation between the architectural derivations and the actually existing historical (notional and physical) context.