Liudviko Strolio Paryžiaus patirtis ir lietuvių keramikos raida

LTLiudvikas Strolis (1905-1996) - mūsų keramikos lietuviškumo puoselėtojas, tačiau tai, ką dažnai traktuojame kaip lietuvių liaudies tradiciją keramiko kūryboje, gali būti ir universalaus archajinio pasaulio paveldo poveikis. Straipsnyje norima išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistavo jo kūrybinio kelio atkarpų kontrastas, ar Lietuvos dailės gyvenimo peripetijos vertė menininką iš pagrindų keisti savo kūrybos nuostatas. Tad straipsnio objektas - L. Strolio kūrybos principai, formavęsi studijų Paryžiuje periodu, ir jų atspindys vėlesnėje paties dailininko bei jo mokinių kūryboje. Daugiausia remtasi keramiko rašytais prisiminimais, pokalbiais su dailininku, kitų autorių studijose padarytomis įžvalgomis. Studijos Paryžiuje praplėtė dailininko akiratį, leido susipažinti su praeities dailės lobiais, modernios dailės ieškojimais. Tačiau dailininko pasaulėžiūroje neįvyko esminis lūžis - L. Strolis, kaip ir kiti lietuviai, atvyko jau turėdamas dailės pradmenis. Egzistavo ir gilios šaknys, leidę atsijoti vienus ar kitus įspūdžius, stiliaus įtakas. Todėl iš to, kas buvo Paryžiaus aplinkoje, L. Strolis rinkosi ir sugėrė ne viską. Nepaisant to, iki gilios senatvės dailininką lydėjo Paryžiaus laikotarpio įspūdžiai, o didžiojoje pasaulio menininkų Mekoje įgytai keramikos vizijai L. Strolis liko ištikimas visą gyvenimą. Dailininkas sąmoningai taupiai naudojo menines raiškos priemones ir programiškai vengė įmantrumo. Jis buvo įsitikinęs, kad keramika privalo būti ne tik meniška, bet ir funkcijos požiūriu tikslinga, daug dėmesio skyrė techninėms dirbinio ypatybėms.Reikšminiai žodžiai: Liudvikas Strolis; Lietuvos XX a. keramikos raida; Kauno meno mokykla; Tautinis stilius; Lietuvių modernioji dailė; Liudvikas Strolis; Development of the 20 th c. Lithuanian ceramics; Kaunas Art School; National style; Lithuanian modern art.

ENLiudvikas Strolis (1905-1996) was the nurturer of Lithuanian ceramics However, the aspects, which are frequently treated as the Lithuanian folk tradition in the creative of the ceramicist, can be the influence of the universal heritage of the archaic world. The article aims at identifying whether the contrast in the different sections of L. Strolis’s creative path really existed and whether the peripeteia of Lithuanian art life forced the artist to change his creative worldview. Therefore the subject of the article is L. Strolis’s creative principles, which formed during his studies in Paris and their reflections in the later creative of the artist and his apprentices. The author mostly refers to the ceramicist’s reminiscences, interviews and the insights, made in other authors’ studies. The studies in Paris broadened the artist’s worldview, provided the possibilities to get familiarized with the art treasures of the past and the forays of the modern art. However, the essential turning point did not happen in the artist’s worldview – as other Lithuanians. L. Strolis came already having the art elementals. There also existed deep roots, which provided the possibility to screen certain impressions and stylistic influences. Therefore not everything that was offered by the Paris environment was absorbed by L. Strolis. Despite the aforementioned, the impressions of the Paris period influenced the artist until his old age, and he remained loyal to the ceramics vision, obtained in the Mecca of the world’s artists throughout his entire life. The artist sparingly used the artistic expression tools and avoided preciosity. In his belief ceramics had to be not only artistic, but also functional, therefore he dedicated significant attention to the technical features of his works.