Europos Sąjungos 2004–2006 metų sanglaudos politikos reforma: iššūkiai ir rezultatai

LTStraipsnyje nagrinėjamas vienas iš ES 2004–2006 m. sanglaudos politikos reformos tikslų – pritaikyti ES sanglaudos politiką prie dėl ES plėtros pasikeitusios tikrovės: padidėjusių išsivystymo skirtumų ES viduje. Įrodinėjama, kad nepaisant didelių ES plėtros sąlygotų pokyčių, Europos Komisija savo 2004 m. reformos pasiūlymu iš esmės nieko nebandė keisti. ES sanglaudos politikos prioritetai, kuriuos Europos Komisija pasiūlė 2007–2013 m., lygiai taip pat kaip lėšų paskirstymo proporcijos tarp jų, liko panašūs į buvusius 2000–2006 m. O ES Viršūnių Tarybos 2005 m. pabaigoje priimtas sprendimas dėl ES sanglaudos politikos reformos, vainikavęs dvejus metus vykusias valstybių narių diskusijas, padėtį pagerino tik šiek tiek. Straipsnyje teigiama, kad 2004–2006 m. ES sanglaudos politikos reforma iš tikrųjų šios politikos nereformavo, nes dėl ES plėtros padidėjusius išsivystymo skirtumus užgožė kitas šalutinis ES plėtros sąlygotas veiksnys – plėtros kaštus ES senbuvėms. Turtingosios ES valstybės narės, daugiausia mokančios į ES biudžetą, kurio apie trečdalį tradiciškai sudarė ES sanglaudos politikai skirtos lėšos, buvo susirūpinusius, kad, prie ES prisijungus 12 menkiau išsivysčiusių valstybių narių, turėtų didėti jų įnašai į ES biudžetą. O valstybės narės, kurios 2000–2006 m. buvo pagrindinės ES sanglaudos politikos paramos gavėjos, – pietinės ES valstybės, siekė ir toliau išlaikyti gausią ES struktūrinę paramą, nors dėl ES plėtros neteko silpniausiai išsivysčiusių valstybių narių statuso.

ENThe article examines one of the objectives of the EU 2004–2006 cohesion policies reform – to adapt the EU cohesion policies to the realities, changing as the result of the EU expansion, i. e. the increase of the difference of development within the EU. Attempts are made to prove that, despite the big changes, resulting from the EU expansion, the European Commission, in essence, made no attempts to change anything by its proposal of the 2004 reform. The EU cohesion policy priorities, proposed by the European Commission in 2007–2013, similarly as the proportions of distribution of funds between them, remained similar to those in 2000–2006 and the decision regarding the EU cohesion policies reform, made at the end of 2005 by the EU top council, which finalized the discussions between the Member States, which had been in progress for two years, improved the situation only to a certain extent. The article states that the 2004–2006 EU cohesion policies reform actually did not reform the policies, since the differences of development, which increased as the result of the EU expansion were shaded by another side effect of the EU expansion, i. e. the costs of development of the old Member States. The rich Member States, which make the biggest contributions into the EU budget, one third of which traditionally was formed by the funds, dedicated to the EU cohesion policies, were concerned with the fact that, upon twelve less developed countries join the EU, their contributions into the EU budget should increase and the Member States, which, in 2000–2006 were the main recipients of the EU cohesion support, i. e. the Southern EU Member States, attempted to retain the plentiful structural support from the EU, although they, due to the EU expansion, lost their status of the least developed Member States.