XVIII a. religinių proginių molbertinės tapybos kūrinių sandara ir funkcionavimas

LTIšlikę XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės proginiai spaudiniai, teikia svarbios informacijos apie to meto bažnyčių dekorą, o taip pat juose dažnai sutinkami įmantrios, kiek keistokos kompozicijos bažnytinės dailės kūrinių - proginių paveikslų - aprašymai. "Proginiais paveikslais šiuo atveju vadinami išskirtinei progai pažymėti sukurti nauji molbertinės tapybos kūriniai, panašiai kaip proginiai spaudiniai, ilgus metus primindavę apie vykusių iškilmių svarbą ir užmojus. Tokie darbai, iki šiol tebepuošiantys kai kurių bažnyčių sienas, zakristijas arba saugomi muziejuose žavi puikiomis embleminėmis kompozicijomis bei sodriu, daugiasluoksniu ikonografiniu turiniu. Jie savo metu atliko reprezentacinę-šlovinančią ir didaktinę funkciją. Buvo naujai paskelbtų palaimintųjų ir šventųjų gyvenimo, stebuklų liudytojais bei aiškintojais arba kokio nors sustiprėjusio kulto, pavyzdžiui, susijusio su relikvijų atvežimu ar jų išstatymu viešam pagerbimui, patvirtintojais. Nors mums rūpimos literatūros bei tapybos mes galime rasti ir ankstesniame - XVII a., bet šiame straipsnyje apsiribota XVIII šimtmečiu, kuris apibrėžia jau susiformavusias, barokui būdingas bažnytinių iškilmių tradicijas, leidžiančias ir paskiruose pavyzdžiuose įžvelgti reiškinio dėsningumus. Analizei pasirinkti keli XVIII a. iškilmių aprašymai labai vaizdžiai atskleidžia proginių paveikslų funkcionavimą švenčių metu ir netgi nurodo jų pritaikymą vėlesniame kasdieniame bažnyčių, vienuolynų dekore. Leidiniai kalba apie naujai kanonizuoto jėzuito šv. Pranciškaus Regis tapyto atvaizdo iškilmingą įnešimą 1738 m. į Pinsko katedrą ir pijoro Juozapo Kalasantos beatifikacijos iškilmių paminėjimą Vilniaus Katedroje 1749 m. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Art; Painting; Menas, religinis; Dail., sakralinė; Tapyba, molbertinė; Paveikslai, proginiai; Barokas; Bažnyčia; Iškilmės; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Vilnius; Pinskas; Pastatai, kulto; Katedros; Baroque; Churches; Celebration; Baltarusija (Belarus).

ENThe remaining occasional prints of the Grand Duchy of Lithuania of the 18th century provide important information on the décor of churches of the period, in addition they quite frequently present descriptions of the works of church art of elaborate and, to a certain extent, weird composition – easel paintings, created for the purpose of commemorating exceptional occasions, similar to occasional prints, which reminded the importance and scope of the celebration for years to come. Such works, which still decorate walls of some churches, sacristies or are stored in museums, fascinate with their splendid emblematic compositions and rich multilayered iconographic content. They performed a representational, glorifying and didactic function, were evidence of life of newly canonized saints, miracles, or some strengthened cult, for instance a cult, related to bringing and exposition of relics for public accolade. Although the relevant literature and painting can also be found in an earlier – 17th century, however, the article limits to the 18th century, which defines the already formed traditions of church celebrations, characteristic of Baroque and providing a possibility to envisage the regularities of the phenomenon in individual examples. Several descriptions of celebrations of the 18th century, selected for analysis expressly reveal the functioning of occasional paintings and even specify their application in a later everyday décor of churches and convents. The publications describe the solemn bringing in of the painting of the newly canonized Jesuit St. Francis into the Cathedral of Pinsk in 1738 and the solemn commemoration of the beatification of Piarist Joseph Calasanctius in Vilnius Cathedral in 1749.