Džiuginėnų dvaro reginių rekonstrukcija

LTTyrimo objektas - Džiuginėnų dvaras (4 km į vakarus nuo Telšių), kuris nuo XVIII a. II pusės priklausė garsiajai Gorskių giminei, o XIX a. paveldėtas Perkovskių. Straipsnyje analizuojama XIX a. pabaigos-XX a. I pusės Žemaitijos bajoriškoji kultūra, jos intelektualinė būklė, dvasinio gyvenimo reiškiniai. Apžvelgiamas Džiuginėnų dvaro vaizdas: eksterjeras, interjeras, kraštovaizdis. Kreipiamas dėmesys į tai, kas buvo dvare XIX a. II pusėje, kaip tai keitėsi XX a. ir kas liko dabartiniu metu. Nemažai dėmesio skiriama dvarininkų gyvensenos, veiklos, estetinių idealų, išsilavinimo, požiūrio į socialinius reiškinius klausimams. Siekiama objektyviau įvertinti dvaro statusą XX a. I pusėje, parodyti, jog luomiškumo turinys XX a. jau buvo pakitęs, tačiau dvaras išliko kultūros židinys, skonių formuotojas vietinėje aplinkoje. Bajorijos statusas tuo laikotarpiu kito ir smuko, vis dėlto dvaruose likę paskutinieji dvarininkai - Perkovskiai siekė tęsti praėjusių laikų garbingas tradicijas. Buvo puoselėjamas dvarų kraštovaizdis - sodai, alėjos, dekoratyvinių augalų želdynai. Dvaro pastatų eksterjeruose dėmesys sutelktas į fasadą, interjeruose - į reprezentacines patalpas. Nobiliteto pasaulėjauta orientuota į romantizmo idėjas. Dailės rinkiniai, relikvijos byloja apie nostalgiškus praeities apmąstymus. Dvarininkai ne tik buvo išsilavinę ir mokėjo užsienio kalbas, bet ir buvo įgiję profesijas ir neretai dirbdavo humaniškais, švietėjiškais tikslais. Esminiai jų veiklos orientyrai buvo pedagoginė veikla, vietinių tradicijų puoselėjimas, vietinio liaudies meno tyrinėjimas ir fiksavimas.

ENThe subject of the study is the Džiuginėnai manor (4 km West of Telšiai), which, from the second half of the 18th century was owned by the famous Gorsky family, and, starting from the 19th century, was inherited by the Perkovskys. The article analyzes the nobility culture of Samogitia of the end of the 19th - first half of the 20th century, its intellectual state and the phenomena of the cultural life. The view of the Džiuginėnai manor: the exterior, interior and landscape are overviewed. The attention is drawn to the objects, which existed in the manor in the 2nd half of the 19th century, their changes in the 20th century and what remained in the present times. Significant attention is dedicated to the issues of the gentry’s lifestyle, activities, aesthetic ideas, education, and view of social phenomena. The study attempts to evaluate the status of the manor in the 1st half of the 20th century and to show that although the castes have already changed, the manor remained a cultural centre and a taste moulder in the local environment. Although the status of the nobility declined during the period, the last gentry, remaining in the manors, i. e. the Perkovskys, attempted to continue the noble traditions of the past times. The landscape of the manors – gardens, alleys and decorative plants were nurtured. In the exterior of the buildings of the manor the attention was drawn to the facade, in the interior – to the representation premises. The worldview of the nobility was focused on the ideas of the romanticism. The art and relics collections evidence the nostalgic contemplation of the past. The noblemen were not only educated persons with knowledge of foreign languages, they also had professions and quite frequently worked for humane and educational purposes. They were engaged in pedagogical activities, nurtured local traditions, studied and registered the local folk art.