Kauno karininkų ramovės sienų tapybos restauravimas: tradicinės ir modernios paminklosaugos sankirtos
LTStraipsnio objektas - Kauno karininkų ramovės Vytauto seklyčios sienų tapybos Jono Mackevičiaus paveikslas "Vytautas prie Juodųjų jūrų". Paveikslo meninė vertė nėra ypač didelė, tačiau tai istoriškai reikšmingas kultūros paveldo objektas. Paveikslas tapytas aliejiniais dažais, tiesiai ant medinio pagrindo (storos faneros) - be jokio grunto. Atsižvelgiant į šį technologinį aspektą, galima suabejoti autoriaus meistryste. Reminiscencijos gotikos tema, Vytauto valdymo laikus primenančių akcentų arba liaudiškų motyvų gausa lankytojui turėjo sužadinti tik romantiškus, tautinius-patriotinius jausmus. Autorius, pasitelkęs įvardinto paveikslo pavyzdį, siekia išsiaiškinti tarpukario Lietuvos sienų tapybos restauravimo problemas, aptarti jas mūsų dienų paminklosaugos reikalavimų aspektu; jis spėja, kad tokia analizė leistų geriau išryškinti ir tradicinės bei modernios paminklosaugos sankirtos klausimo aktualumą. Jis teigia, kad analizuojant freskų restauraciją, labai svarbu įsigilinti į sienų tapybos technikos ypatumus. Silpnoji Lietuvos sienų tapybos restauracijos vieta - nepakankamas mokslinių tyrimų svarbos suvokimas. Tuo tarpu šiuolaikinės europinės patirties studijos rodo, jog restauruojant sienų tapybą itin svarbu taikyti freskų mokslinius tyrimo metodus (pvz., mikrofotografiją, makrofotografiją, infraraudonųjų spindulių fotografiją, apšvietimą infraraudonaisiais spinduliais, ultravioletinių spindulių fotografiją ir kt.).
ENInspired by the recent exemplary case of the unveiled wall painting Vytautas at the Black Sea by Jonas Mackevičius, the author deals with problematic issues of restoration of mural painting in Lithuania. The evaluation of the interiors of the Buildingof the Kaunas Military Officers' Association, rose the question whether it is worth to preserve a work of art regardless of its uncertain artistic value, although it has high historie importance. Trying to find a relevant answer the author looks for the point of reference in the history of restoration and in the acts on modern heritage protection, i.e. in the principal provisions of heritage protection.
