Mstislavo Dobužinskio scenografija: dailininko uždaviniai ir jų įgyvendinimas xx a. pradžios Lietuvos teatre

LTXX a. ketvirtajame dešimtmetyje Kauno Valstybės teatre pastatyti brandžiausi dramos, operos, baleto spektakliai. Tuo laikotarpiu Mstislavas Dobužinskis buvo ne tik vienas aktyviausių Lietuvoje kuriančių scenografų, bet ir savotiškas teatro dailės estetinių principų kelrodis. Jau pirmieji jo apipavidalinti pastatymai tapo akivaizdžiu įrodymu, kad vientisas, įtaigus meninis rezultatas įmanomas tik derinant visus spektaklio komponentus ir visų jo kūrėjų idėjas. Tačiau ne visuomet dailininko sumanymai sulaukdavo pritarimo - estetinėmis scenografijos ypatybėmis kritikai neabejodavo, tačiau autoriui priekaištauta, kad tautinio meno pagrindus kuriančioje Lietuvoje jis skleidžias rusų kultūros tradicijas. Per dešimt metų - 1919-1939 m. - M. Dobužinskio scenografija ne itin pakito, todėl, užuot kiekvieną kartą stebinusi naujumu ir netikėtais sprendimais, XX a. ketvirtojo dešimtmečio antroje pusėje ji labiau buvo vertinama už kokybę, o ne už originalias idėjas. Sąlygos įgyvendinti šio dailininko sumanymus Valstybės teatre buvo palankesnės nei Europoje - lietuviai toleravo jau atgyvenusias Meno pasaulio tendencijas scenografijoje, tuomet, kai užsienio kritikai reikalavo originalių naujovių. Tačiau M. Dobužinskis profesionaliajame Lietuvos teatre suvaidino ypatingą vaidmenį, formuojant estetinį scenos vaizdo jausmą, kuriant spektaklį kaip meninę visumą, kur visi komponentai, taigi ir scenografija, padeda įgyvendinti režisieriaus sumanymą. Dailininkas skatino atsisakyti bereikalingai detalizuotų scenovaizdžių, ieškoti apibendrintų, išraiškingų formų, įprasminančių vidinį, emocinį spektaklio veiksmo turinį, - bruožų, kurie vėliau atsiskleidė jaunesniosios kartos scenografų - L. Truikio, S. Ušinsko, Antano Gudaičio - darbuose.

ENWith Mstislavas Dobužinskis the Lithuanian State Theatre had become much more professional and its sccnography could be compared with that of European theatres of high artistic culture. This designer was one of the theatre reformers of the 20 century to be accounted for the change of the conception of the cooperation between director and designer as well as for the perception of the role of scenery. The article discusses the key features of Dobužinskis' oeuvre and the set designer's tasks and their implementation on the stage of the Lithuanian State Theatre. It is maintained that his objective was to create a performance whose components (word, movement, music, design) would make an unanimous whole.