Dailininkas ir modernumo provokacijos tarpukario teatre

LTModernių persitvarkymų iniciatyvos tyrinėjimų reali galimybė lietuvių scenografijoje atsirado tada, kai teatrologai ėmė aiškintis teatro modernėjimo tendencijas, iškėlė kai kuriuos teiginius, leidžiančius naujai pažvelgti į teatro dailininko vaidmenį modernėjančiame profesionaliame lietuvių teatre. Straipsnyje pristatoma Valstybės teatro Kaune scenografijos sklaida tarpukariu, ryškiausi scenografų V. Dubeneckio, L. Truikio, A. Galdiko ir S. Ušinsko darbai. Dailininko padėtis tarpukario teatre buvo palanki persitvarkymams: dailininkas buvo samdomas menininkas teatre, visa atsakomybė teko režisieriui (daugeliu atvejų jam buvo patikėtas sprendžiamasis balsas). Tai mažino dailininko įtampą dirbant, ne taip varžė kūrybinį procesą, teikė drąsos improvizacijai, žaismingumui, nerūpestingumui. Kadangi tarpukario teatre pasigesta lakoniškumo, aiškios struktūros, tūrinių pavidalų, sietinų su spektaklio veiksmu, konkrečiai su atlikėjo natūraliomis apimtimis, buvo pasikviestas architektas, kad išspręsti plastinės ritmikos dinamiką. Naujos vizualios tvarkos proveržiai tarpukario scenoje pasirodė ketvirtajame dešimtmetyje, kai dailininkai pradėjo dirbti su kviestiniais režisieriais (vienas jų - Andrius Oleka-Žilinskas).

ENThe article analyses the role of the set designer at the Lithuanian theatre of the interwar period. It aims to prove that the set designer determined the shift to modernity in the interwar theatre. It analyses the contribution of designers of different professions to the process of theatrical renewal, the ties between theatrical visual art and performers art, and the relationship between artists and directors. The article also reveals the role of designer's individuality and the importance of external conditions. It is claimed that due to the set designer, the interwar theatre challenged a variety of genres and possibilities of expression. It acknowledged the initiative and independence of the set designer. Active visual language of a performance expanded the perception of modernity, yet modernity remained incomplete on the stage of the Lithuanian interwar theatre.