Синтаксис говоров белорусско-литовско-латышского пограничья

LTStraipsnyje aptariami keli specifiniai Vitebsko regiono Breslaujos ir Pastovių apylinkių šnekamosios kalbos bruožai. Straipsnio autorė analizuoja sintaksines konstrukcijas parodydamas pagrindines šiuolaikinių dialektų raidos tendencijas, taip pat nustatoma dėl kokių veiksnių specifinės sintaksinės dialektų ypatybės vis dar yra vartojamos jaunosios kartos kalboje. Šie veiksniai: a) žymėta analizuojamųjų konstrukcijų semantinė prigimtis; b) jų inovacinė prigimtis; c) bendras baltų-slavų ir vakarų-rytų slavų kalbinis plotas. Straipsnio autorius bando ištirti aptariamųjų gyventojų dialekte vykstančius pakitimus, todėl jis lygina medžiagą, surinktą "Dialektologiniam baltarusių kalbos atlasui" (Dyjalectychny atlas belaruskaj movy, 1963), ir savo paties 1994--2002 m. užrašytus duomenis. Straipsnio autorė nustato ryšius tarp sintaksinių konstrukcijų ir ploto, kuriame jos yra plačiai paplitusios. Čia yra konstrukcijų, kurių buvimas pagrindžia teoriją apie tris chronologinius sluoksnius, atstovaujančius trims pereinamiesiems periodams baltų-slavų, vakarinių-rytinių slavų ir rusų-baltarusių dialektuose. Sintaksinės konstrukcijos pastebimos predikato vertikaliame sintaksiniame lauke, subjektas ir objektas, straipsnio autorės nuomone, leidžia pripažinti tam tikrą tiriamojo ploto kalbinį statusą.

ENThe article gives an insight into some specific features of the language spoken in the Braslav and Postav areas of the Vitebsk region. The author analyzes syntactic constructions to demonstrate the major tendencies in the development of modern dialects as well as identifies the factors due to which specific syntactic dialectal features are still used in the language spoken by the younger generation. These factors include: a. the marked semantic nature of the analyzed constructions; b. their innovative nature; с the common Baltic-Slavic and West-Eastern Slavic linguistic area. The author attempts to trace changes in the dialect spoken by the inhabitants of the area in their development and for this purpose compares the one registered in "Dyjalectychny atlas belaruskaj movy" (1963) (Atlas of Dialects of the Belarussian language) and the materials of the author's research done during the period between 1994-2002. The author establishes connections between the syntactic constructions and the areas where they are widely used. There are constructions the existence of which substantiates the theory about three chronological layers representing three transitional periods in the development of the dialects: the Baltic-Slavic, the West- Eastern Slavic and the Russian-Belarusian layers. The syntactic constructions observed in the vertical syntactic fields of the predicate, the subject and the object lead us to recognize a peculiar linguistic status of the area explored.