Jono Vaitkaus ir Jono Arčikausko "figūrų" teatras

LTStraipsnyje apžvelgiami Jono Vaitkaus kartu su dailininku Jonu Arčikausku 1995– 1996 m. statyti spektakliai. Atkreipdama dėmesį į plastinį šių spektaklių vaizdingumą autorė pabrėžia tikslingą režisieriaus ir dailininko bendradarbiavimą, leidžiantį atsirasti naujam spektaklio tekstui. Analizuojant vaizdinį-plastinį spektaklių tekstą, randama paralelių su lėlių teatru, apibrėžiama sceninio personažo kaip retorinės figūros samprata, akcentuojama pasikeitusi scenografijos reikšmė meninių spektaklio įvaizdžių sistemoje. Straipsnio finale apibendrinamas dailininko teatro ir režisūrinio teatro sampratų tapatumas XX a. pabaigos scenoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dailininko teatras; Figūra; Lėlė; Režisūra; Set designer; Figure; Puppet; Stage-direction.

ENThe article overviews the staged performances of Jonas Vaitkus, created together with Jonas Arčikauskas in 1995–1996. Focusing her attention on the plastic of the imagery of the performances, the author emphasizes the purposive collaboration of the director and the set designer, which permits the emergence of a new discourse in the play. While analysing the imagery-plasticity text of the performances, parallels to the puppet theatre are discovered, a concept of a stage personage as a rhetorical figure is delineated, emphasizing a changed value of the set design in the system of artistic imagery. Finally, the concept of the sameness of the artist’s theater and the director’s theater on stage at the end of the 20th century is summarized. [From the publication]