Kraštotyra lietuvių literatūroje ir jos recepcijoje : erdvės aspektas

LTStraipsnyje teigiama, jog kraštotyra tebėra suvokiama: a) kaip būtina, neišvengiama ir neišvengiamai pozityvi lietuvių literatūros, ypač klasikinės, senesniosios, dalis; b) kaip organiška profesionaliosios akademinės lietuvių literatūrologijos dalis. Tokią padėtį, kuri Lietuvoje kol kas tebelaikoma „oficialiai“ beveik nekvestionuotina, kvestionuoja šis straipsnis. Straipsnyje teigiama, kad (a) pati literatūra gali sau leisti būti kraštotyriška iš esmės, iš principo, tačiau (b) to, ką gali sau leisti literatūra (būti esmingai kraštotyriška), šiuolaikinėmis sąlygomis nebeturėtų sau leisti literatūros mokslas, literatūros istorija, rimta literatūros refleksija ir recepcija. "Kraštotyriškas" literatūros mokslas straipsnyje daugiausia traktuojamas kaip literatūrinių-kraštotyrinių duomenų "hiperbankų" kūrimas. Svarstoma: (a) tokių faktografinių-kraštotyrinių "hiperbankų" kūrėjams reikalingų kompetencijų klausimas, (b) klausimas, ar minėtieji "hiperbankai" gali būti iš tikrųjų objektyvūs, suformuoti bešališkai, (c) klausimas dėl poligrafinių tokių "hiperbankų" formų virsmo elektroninėmis formomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Globalizmas; Kraštotyrinės tendencijos lietuvių literatūros percepcijoje; Regioninis kompiuterinis tezauras; Kraštotyra; Kultūros istorija.

ENThe author makes an assumption that regional studies (kraštotyra) are still perceived as a) an essential, necessary and inevitably positive part of Lithuanian literature, classical and old literature being here the most important; b) an organic part of professional academic Lithuanian literature in its reception. (That is not completely justifiable nowadays.) This article analyses such a situation, which is treated as "oficially" unquestionable in Lithuania. The major part of this article is occupied by the analysis of hyperbanks of literary data. The author discusses a question of competence addressed to creators of factographic hyperbanks and creators of hyperbanks of regional studies. He also analyses transformation of polygraphic forms into electronic or the ones associated with the Internet. [From the publication]