Взаимоотношения балтийских и славянских языков в свете ономастических исследований

LTStraipsnyje bandoma palyginti keletą fundamentalių onomastinių tyrimų rezultatų su keliomis hipotezėmis baltų ir slavų tarpusavio ryšių tema. Hidronimų analizės pagrindu H. Krähė daro išvadą, kad teritorijose, kurios buvo arba yra gyvenamos vokiečių, keltų, italų (su venedais), ilyrų ir baltų genčių buvo vadinamieji "senieji europietiškieji" hidronimai, bendri savo forma ir kilme. W. P. Šmidtas atkreipia dėmesį į faktą, kad šie senieji hidronimai, randami skirtingose Europos dalyse, dažniausiai turi atitikmenų baltų plote. Lenkų kalbininkas T. Milevskis skiria archajines antroponimines sistemas į dvi grupes -- rytines baga ir vakarines teutä. Teutä grupei jis priskiria vokiečių, keltų, ilyrų ir baltų antroponimines sistemas. Tuo, ką Milevskis žymi simboliu teutä, H. Krahės terminologijoje apibūdinama senoji europietiškoji onomastinė bendruomenė. Minėtų mokslininkų onomastinės medžiagos analizė patvirtina V. Pisani ir J. V. Otkupčikovo iškeltą hipotezę. Slavų kalbos susiformavo dialektų, labai panašių į baltiškuosius, pagrindu. Grupė dialektų, kurie tapo baltiškaisiais, buvo periferijoje ir galėjo visai užsikonservuoti bei išsaugoti labai daug archajiškų (t. y. senųjų europietiškųjų) bruožų. Teritorijose, kurios tapo slaviškosiomis, pakitimai buvo kur kas dinamiškesni. Didelį vaidmenį čia suvaidino iranėniškas elementas (t. y. baga grupės ypatumai).

ENThe article is an attempt to compare results of some fundamental onomastic studies with some hypotheses on this problem. On the basis of an analysis of hydronyms H. Krahe concludes that in the territories which were once occupied by German, Celtic, Italian (with Venedian), Illyrian and Baltic tribes there the so-called "Old-European" hydronyms, common in form and the nature of their origin W. P. Schmid calls attention to the fact that these old hydronyms, found in different parts of Europe, almost as a rule have equivalents in the Baltic areas. The Polish linguist Tadeusz Milewski divides archaic anthroponimic systems into two groups - the Eastern baga and Western teutä. To the teutä group he classifies also German, Celtic, Illyrian and Baltic anthroponomical systems. Accordingly, what Milewski marks with the symbol teutä, in H. Krahe's terminology is termed the Old European onomastic community. An analysis of onomastic material studied by the above mentioned scholars thus supports an argument confirming the hypothesis proposed by V. Pisani and J. W. Otkupszczikow. The Slavic languages have been shaped on the basis of dialects closely resembling the Baltic ones. A group of dialects that would become the Baltic dialects, situated in a periphery, might have completely fossilized and preserved many archaic features (= elements of "old European" type). In the territories that would become the Slavic territories changes were more dynamic. A big role was played here by the Iranian element (= peculiarities of the baga group).