Tarmių duomenų bazės: kūrimo principai ir informacijos sklaida

LTSkaitmeninės technologijos ir informacijos sklaida internetu teikia naujų galimybių konservuoti ir viešai skelbti lietuvių kalbos tarmių - svarbios etninės kultūros paveldo dalies - duomenis. Specializuotos (vienos srities) interneto saugyklos ir duomenų bazės sudaro sąlygas išsamiau pateikti pačius įvairiausius tarmių duomenis. Jų publikavimas svarbus ne tik kaip būdas išsaugoti kalbos paveldą bei sukurti skaitmeninę prieigą, bet ir kaip mokslo priemonės, skirtos tarmių tyrimams, kūrimas. Straipsnyje aptariami įvairių kalbų tarmių duomenų bazių tipai pagal informacijos pateikimo būdą, išsamumą ir jos prieinamumą. Aptariamos Lietuvos mokslo institucijose kuriamos duomenų bazės, kuriose pateikiama tarmių medžiaga. Ypač daug dėmesio skiriama lietuvių kalbos tarmių garso archyvui, jo kūrimo principams, informacijos pateikimo kriterijams bei sklaidai. Taip pat aptariamos lietuvių kalbos tarmių rankraštinio paveldo skaitmeninimo, skelbimo ir informacijos paieškos galimybės.

ENDigital technologies and internet information access offer new opportunities for conservation and publication of data of Lithuanian dialects - an important part of the ethnic cultural heritage. Specialized (of one field) internet depositories and databases are means for detailed presentation of the diverse dialects data. Publication of these data is important not only for preservation and digital access of linguistic heritage but also for creation of a scientific tool aimed at research of dialects. One of the most promising activities is collaboration and European networking of institutions, possessing linguistic heritage, based on the common standards. Similar infrastructures aimed at the dissemination of knowledge of the humanities are at an early stage of development in Lithuania (recently the electronic registry of Lithuanian cultural sources - "Aruodai" depository which also contains Lithuanian dialects - has been launched) and therefore presentation of information, its documentation and access strategies are still a question for discussions. In the presentation different types of dialects' databases are discussed basing on the ways presentation of information, level of detail and accessibility. Databases providing access to dialect materials that are being developed in the Lithuanian research institutions are also subject of this presentation. In the focus are audio archive of Lithuanian dialects, principles of its development, information delivery and dissemination. Digitization of manuscript heritage of Lithuanian dialects, opportunities for publication and information retrieval are also discussed.