Išeivijos bibliofilijos paveldas: Justinas K. Karazija

LTJustinas K. Karazija (1892–1991) priklausė pirmajai JAV ateivių lietuvių kartai. Jis atstovavo žemesniam socialiniam sluoksniui (plieno pramonės darbininkas) ir buvo kairiųjų judėjimo (socialdemokratų) dalyvis. Karazijos asmeninė biblioteka sukurta iš 1891–1976 m. išeivijos ir Tėvynės spaudos leidinių: knygų, periodikos, kartografijos. Gyvenimo pabaigoje pats savininkas ją bibliografiškai aprašė ir padovanojo Amerikos lietuvių kultūros archyvui (ALKA) Putname (Putnam, Connecticut, USA). Straipsnyje biblioteka analizuojama šešiais aspektais: leidinių amžiaus, kalbų, spausdinimo vietos, turinio, leidinių tipologijos ir jos individualumo lygio. Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad biblioteka turėjo įtakos asmenybės formavimuisi, teikė intelektualinės brandos galimybių ir kūrybos paskatų. Kartu ji simbolizavo minimalizuotą, perkeltinę tėvynę, orientuotą į tautinio tapatumo išsaugojimą. Biblioteka padėjo kurti tautiniu tapatumu grįstą fizinę aplinką ir dvasinį mikrokosmą. Karazijos atvejis įrodo, kad šis savitumas būdingas ne tik išeivijos aukštesnio, bet ir žemesnio, darbininkų, socialinio visuomenės sluoksnio nariams. Jiems asmeninės bibliotekos sukurtas mikrokosmas taip pat leido pažinti ir prognozuoti išeivijos bendruomenės būsimus pokyčius, numatyti savo vietą ir vaidmenį joje.

ENBibliophile activity in exile is one of the important and interesting areas of Lithuanian book culture. However, it is not well researched. We rarely talk about valuabel libraries and collections of bibliophiles, except when they are donated to the memory institutions of the homeland. Many of them were collected by physicians, diplomats, artists, and priests who have reached high social standing. Justinas K. Karazija (1892–1991) belonged to the first generation of Lithuanians in the USA. He belonged to the working class (was a steel industry worker) and participated in the social-democratic movement. Karazija’s personal library included publications from 1891–1976 published in exile and in the homeland: books, periodicals, maps. During the later years of his life, the owner has made a bibliographic description of this library and donated it to the American Lithuanian Cultural Archive (ALKA) in Putnam (Connecticut, USA). In this article, six aspects of the library are analysed: the age of publications, languages, publishing places, contents, typology, and the level of individuality. The data allows the author to claim that the library has influenced the formation of the personality, provided possibilities of the intellectual development and stimulated creativity. At the same time it symbolized a minimal, re-located homeland and was oriented to the preservation of the national identity. The library helped to create the physical space and the spiritual microcosm on the basis of the national identity. The case of Karazija’s library proves that this feature of intelectual elevation was characteristic not only to the inteligentsia groups but also to the members of the working social stratas. The microcosm of a personal library enabled them to identify and forecast the future changes of the emigrant community and to define their own place and role in it.