Meniškoji dokumento prigimtis : Juozapo Kamarausko kūryba
- Logos (Vilnius). 2005, 42, p. 184-193
- Logos (Vilnius). 2005, 43, p. 177-184
LTStraipsnyje aptariamos priežastys, suformavusios J. Kamarausko kūrybos išskirtinumą; siekiama atskleisti XIX a. dailės tradicijas tęsusio dailininko unikalumą ir idėjinį modernumą bei pasirenkamų atlikimo technikų tikslingumą. Architekto, inžinieriaus, dailininko Juozapo Kamarausko (1874-1946) kūrybai įtaką darė vedutos žanro tapybos ir grafikos tradicijos. Tarp amžininkų dailininkas išsiskyrė novatoriškais kūrybiniais ir pažintiniais tikslais bei kompleksiniu fiksuojamo ar rekonstruojamo architektūrinio objekto vertinimu. Menininko tikslas buvo ne meninė raiška, bet meniškai apipavidalintas dokumentas. Vertinant J. Kamarausko sukurtus darbus meniškumo aspektu, nereikėtų pamiršti, kad dailininkas turėjo techninį, o ne meninį išsilavinimą. J. Kamarausko darbų meniškumą lemia ištobulinta atlikimo technika ir išradingai naudojamos kompozicinės raiškos priemonės. Vėlesniuose darbuose atsiskleidžia J. Kamarauskui būdinga tapymo maniera, kuri yra labai objektyvizuota, pasižyminti matematišku tikslumu; J. Kamarauskas stengėsi daugiau meniškai fiksuoti išlikusius architektūros paminklus, negu rekonstruoti neišlikusius. Paskutiniais gyvenimo metais J. Kamarauskas atliko vieną reikšmingiausių darbų - nubraižė ir nupiešė 40 labiausiai per karą nukentėjusių Vilniaus senamiesčio gatvių išklotinių. Jis vienintelis domėjosi Vilniaus ir Trakų pilių bei miesto sienos ir vartų rekonstrukcija. Daugelis Kamarausko darbų neturi analogų Lietuvoje. Profesionalios rekonstrukcijos ir gatvių išklotinės turi didžiulę vertę ir jau yra panaudotos restauruojant Aukštutinę pilį bei tvarkant Senamiestį.Reikšminiai žodžiai: Biografijos; Meniškoji dokumento prigimtis; Vilniaus ir Trakų pilių vaizdai; Vilniaus peizažai; Juozapas Kamarauskas; Biography; Reconstructions of Vilnius and Trakai castles.
ENThe article analyses the artistic evaluation of Juozapas Kamarauskas’ works. Their scientific and cognitive meaning and the painter’s creative intentions are evaluated in comparison with art analogous from Lithuania and Europe. The artist is distinguished by the character and degree of his work and the thematic succession with his contemporaries. He was the only one interested in the innovative and complex reconstruction of Vilnius and Trakai castles and the wall and the gates of the city at the end of the 19th century and in the first half of the 20th century. Kamarauskas stands out due to his creative intention: the artist picked memorial buildings and strove to draw the most correct view. His aim was not an artistic expression but an artistically formatted document. Many works by Kamarauskas have no analogues, either in contemporary Vilnius art or in Lithuanian art. Town plan-views do not only give full-scale documentary information but also represent an odd artistic anachronism and enrich contemporary regional art. Professional reconstructions and street developments of undoubted value have already done their job – they were used in reconstructing the upper castle’s western tower and in the ordering of the Old Town. Kamarauskas created iconographically valuable pieces of art, not just technical wash-drawings and paintings because of his application to his work. Composite instrumentalities and a manner of refined mimetic painting are analysed to evaluate Kamarauskas’ work from an artistic aspect. Kamarauskas’ concept and interpretation of the city theme are discussed within the context of Lithuanian and European art.
