Laiko ir stiliaus ženklai Balio Dvariono operoje "Dalia"

LTStraipsnyje Balio Dvariono opera "Dalia" (1959) nagrinėjama iki šiol mažai tyrinėtais aspektais, siekiant nustatyti įvairias sąsajas su to meto istoriniu kontekstu, estetinėmis nuostatomis, socialiniais momentais, kvestionuojami kai kurie iki šiol su šiuo sceninės muzikos opusu susiję stereotipai bei norima nustatyti to istorinio laikotarpio bei paties kūrėjo paliktus stiliaus ženklus. Pasak autorės, opera "Dalia" tęsia romantizmo operų tradiciją, joje akivaizdi rusų kompozitorių įtaka. Čia gausu ryškių, įsimenančių melodijų, vyrauja homofonija, muzikoje persipina herojinis ir lyrinis pradai. Opera atitiko daugelį to meto sovietinių ideologų reikalavimų: sukurtas herojinis-istorinis libretas (pagal rašytojo ir dramaturgo Balio Sruogos dramą "Apyaušrio dalia"), jame atsispindi kovos momentai, vaizduojami liaudies kovotojai, šaržuojami aukštuomenės bei dvasininkijos atstovai. Operai būdingas epizodiškumas bei muzikinių vaizdinių kaleidoskopiškumas. Ypač svarbus vaidmuo teko orkestrui: jam pavesta visos operos muzikinės medžiagos vienytojo funkcija; orkestro partijoje jautriai reaguojama į dramaturginius niuansus, siužeto posūkius, jis tarsi komentuoja scenoje vykstančius įvykius. B. Dvariono "Dalia" buvo pastatyta tris kartus - du pastatymai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (1959 m. ir 2004 m.) ir Lietuvos televizijos filmas (1985 m.).

ENThe article examines Balys Dvarionas’s opera "Dalia" (1959) in terms of aspects, which have not been extensively studied until present for the purpose of establishing different relations with the historical context of the period, the aesthetical provisions, social moments, questions certain stereotypes, related to the said opus and attempts to identify the signs of the style of the historic period and those, left by the creator himself. According to the author the opera "Dalia" continues the tradition of the Romanticist operas, the influence of Russian composers is obvious. The opera is plentiful with prominent and memorable melodies, homophony and heroic and lyrical subjects intertwine in the music. The opera complied with most Soviet ideological requirements of the period: a heroic – historical libretto (according to the drama “Apyaušrio Dalia” by Balys Sruoga), reflecting moments of fighting, depicting folk fighters and caricaturing the representatives of nobility and clergy. The opera characterizes with patchiness and kaleidoscopicality of musical imagery. The orchestra plays an especially important role, i. e. the function of unification of the musical material of the entire opera; the orchestra part sensitively responses to the dramaturgy nuances, turns of the plot, the orchestra comments the events on the stage. B. Dvarionas’s "Dalia" was staged three times – two stagings at the Lithuanian Opera and Ballet Theatre (in 1959 and in 2004) and as a Lithuanian Television film (in 1985).