LTStraipsnyje aptariamos priežastys, nulėmusios 1918 m. Vitebsko kultūrinį fenomeną, kurį šiuo metu priimta vadinti "Vitebsko menine mokykla" arba "Vitebsko renesansu". Nors tyrinėtojai šiuos terminus vartoja itin plačiai, šiuo metu nėra aiškūs ne tik šio reiškinio ypatumai ar veiksniai, bet ir prielaidos, nulėmusios jo atsiradimą. "Vitebsko meninei mokyklai" skirtoje literatūroje nagrinėjama problema pateikiama kaip niekuo nepagrįstų tyrinėtojų intuicijų pristatymas. Siame straipsnyje kritiškai apmąstytos visos versijos apie motyvus, paskatinusius dailininkus M. Šagalą ir K. Malevičių praleisti trejus metus Vitebske. Nuosekliai atmesdamas daugybę tradiciškai keliamų kultūrinių (unikali religinė situacija mieste, aukštas Vitebsko gyventojų išsilavinimo lygis, J. Peno piešimo mokyklos veikla, geografinė padėtis), socialinių (suirutės nebuvimas, provincialumo atmosfera, neblogi ištekliai dailininkų rankose), politinių (M. Šagalo pažintis su Lunačarskiu, bolševikų suinteresuotumas nauju "revoliuciniu" menu) priežasčių, autorius daro išvadą, kad ne Vitebsko unikalumas, bet atsitiktinumai sudarė prielaidas atsirasti "Vitebsko meninei mokyklai" Vitebske.
ENThis article represents an attempt to define the reasons that led to the appearance of a strong avant-garde movement in Vitebsk. By analyzing all the traditional reasons, listed in classical researches of this phenomenon, this author excludes, one by one, all cultural causes and comes to conclusion, that it had more to do with policy, economy and .. incidence, than with the cultural atmosphere in the city.