Zur Versprachlichung des nonverbalen Verhaltens: interlinguale Analyse der Deutschen und Litauischen Pseudokinegramme

LTStraipsnyje analizuojamos kinegramos – tai bandymas naujai pažvelgti į neverbalinės elgsenos ir kalbos sąveikos problemą. Terminu kinegrama 1976 m. vokiečių frazeologas H. Burgeris pavadino neverbalinę elgseną koduojančius kalbinius vienetus. Aptariama kinegramų klasifikacija pagal jų formaliąją raišką ir semantinę struktūrą. Kalbos leksinėje sistemoje kinegramos gali būti reiškiamos vienu žodžiu – leksema, laisvaisiais žodžių junginiais, frazeologizmais, palyginimais. Pagal semantinę struktūrą kinegramos gali būti skirstomos į du tipus: vienareikšmes ir dvireikšmes. Mokslinėje literatūroje santykis tarp formaliosios ir semantinės kinegramų struktūros apibendrinamas dviem terminais: monoleksemos ir polileksemos. Gretinant vokiečių ir lietuvių kalbos pavyzdžius išsamiai analizuojamos pseudokinegramos – vienas iš polileksemų tipų. Pseudokinegramų (metaforiniai frazeologizmai ir idiomos) vaizdinį pagrindą sudaro neverbalinės elgsenos ir fizinių veiksmų metaforos, t. y. gestai, mimika, žvilgsnis, kurie yra tik žmogaus vaizduotės rezultatas ir jų realizuoti neįmanoma. Norint interpretuoti šias kinegramas nėra būtina pažodžiui suvokti kinegramos formos. Dekoduojant tokių vienetų formą ir reikšmę remiamasi universaliąja patirtimi, t. y. konkretus vaizdinys siejamas su konkrečiais objektais arba reiškiniais, pažįstamais iš fizinės ir kultūrinės patirties. Gretinant vokiečių ir lietuvių kalbos pavyzdžius išaiškėja, kad vienos kalbos pseudokinegramai ne taip dažnai pavyksta rasti ekvivalentišką kitos kalbos pseudokinegramą, kadangi skiriasi neverbalinės elgsenos metaforizacija.

ENThe concepts of verbal and nonverbal communication, the relationship of these two aspects of communication, the topics of this relationship and the trends of the research arc analysed in the article. The linguistic term kinegram, introduced by a Germanic philologist H. Burger in 1976 is mentioned in the article. This term names the language units, which give a sense to nonverbal behaviour. In the language the kinegrams are found in the form of monolexemes or polylexemes. In terms of content it is possible to distinguish the kinegrams, which have one meaning, i.e. the meaning, reflecting nonverbal behaviour, and those, which have two meanings, i.e. the meaning, reflecting nonverbal behaviour and the symbolic meaning of nonverbal behaviour. Alongside the real kinegrams, which namе real nonverbal behaviour and action, we can distinguish pseudokinegrams, i.e. the kinegrams, the kinetic basis of which is a metaphorical projection of a certain nonverbal action, i.e. the action, encoded in the kinegram is either no longer performed or is impossible to perform. The aim of this article is to compare German and Lithuanian kinegrams in intercultural aspect.