L. Karsavino istoriosofinis mesianizmas ir Eurazijos idėja

LTStraipsnyje analizuojamos Karsavino Eurazijos ir simfoninės asmenybės teorijos ir jų įtaka asmeniniam Karsavino likimui, jo sofiologinėms mesianistinėms nuostatoms. Aptariama svarbiausių filosofinių Karsavino idėjų genezė: gyvo religingumo ir bendrojo religinio fondo, gnostinės pleromos interpretacijos, Šv. Trejybės dialektika ir jos santykis su N. Kuziečio filosofija, simfoninės asmenybės teorija. Pagrindinis teiginys apie Karsavino ir Kuziečio filosofijų skirtumą yra pagrįstas kristologiniais Karsavino argumentais apie Kuziečio filosofijos nepakankamumą aiškinant Dievo kaip Possest eksplikacijos ir komplikacijos problematiką. Karsavinas, remdamasis ortodoksiniais kristologiniais teiginiais, simfoninės asmenybės bei ideokratijos teorija bei tipologine, istoriosofine civilizacijų klasifikacija, pagrindžia kairiąją Eurazijos sąjūdžio ideologiją, kuri išliko aktuali ir šiandienos Rusijos politinei situacijai. Straipsnyje parodomos lietuviškosios filosofijos ir Karsavino samprotavimų paralelės ir keliamas klausimas dėl Eurazijos ideologijos nesvarstymo tarpukario Lietuvoje. Straipsnio pabaigoje grįžtama prie filosofinio Karsavino apsisprendimo, saikingų, asmeninių mesianistinių jo nuostatų ir sokratiško likimo tardymų, įkalinimo Abezės lageryje laikotarpiu.

ENThe article provides an analysis of Karsavin’s theories of Eurasia and the symphonic personality and their influence on his personal fate and his sophiological and messianic worldview and discusses the genesis of his most important philosophical ideas: live religiousness and the common religious fund, interpretations of the Gnostic pleroma, dialectics of the Holy Trinity and its relation with the philosophy of Nikolaus Chrifftz, i. e. the theory of symphonic personality. The main statement on the difference of Karsavin’s and Chrifftz’s philosophies is based by the Christological Karsavin’s arguments on the insufficiency of Chrifftz’s philosophy when construing the issues of God as a Possest explication and complication. Karsavin, referring to the Orthodox Christological statements, the theory of symphonic personality and ideocracy and the typological and historiosophic classification of civilizations, substantiates the leftist ideology of the Eurasian movement, which remains relevant in the political situation of the present-day Russia. The article shows the parallels between the Lithuanian philosophy and Karsavin’s cogitations and the issue is raised regarding the non-consideration of the Eurasian ideology in the interwar Lithuania. At the end of the article the authors return to Karsavin’s philosophical determination, his personal moderate messianic worldview and his Socratic fate during his imprisonment and inquisition in the Abese camp.