Lietuvos filosofijos istorijos tyrimų metodologija XX a. antroje pusėje

LTDisertacijoje analizuojama XX a. antrosios pusės Lietuvos filosofijos istoriografijos metodologinė struktūra: tyrimuose taikomų konceptualinių priemonių (metodologinių ar filosofinių teorijų elementų) ir implicitiškai veikiančių tyrimo taisyklių (filosofinių prielaidų, filosofijos praeities, jos raidos vaizdinių, tiriamojo objekto įprasminimo strategijų ir kt.) visuma. Siekiama eksplikuoti šios struktūros svarbiausius elementus, įvertinti jų funkcionavimą. Disertacijoje taikoma metodologinė perspektyva: filosofijos istoriografija traktuojama kaip tyrimo veikla, kurios veikėjai siekia tam tikrų tikslų ir vadovaujasi tam tikromis taisyklėmis. Tyrimo nuostatų visumai tipologizuoti naudojamasi Haydeno White’o suformuluotais istorinio aiškinimo argumentacijos raiškos būdais – formistiniu, organicistiniu, mechanicistiniu ir kontekstualistiniu. Tyrime teigiama, jog Lietuvos filosofijos istoriografijos metodologinio reflektyvumo lygis yra nepakankamas. Plačiausiai taikomas kontekstualistinis aiškinimas, problemų istorijos metodologija yra reikšmingiausia jo išraiška. Organicistinis aiškinimas yra spekuliatyviausias, daugiausiai skirtas filosofavimo neteoriniams pagrindams išryškinti. Mechanicistiniu aiškinimu pagrįsta marksistinė metodologija daugiausia persipynusi su ideologiniais elementais, taiko vertikalųjį ir horizontalųjį redukcionizmą. Formistinis aiškinimas apima labai skirtingas metodologines nuostatas (nuo psichologistinių interpretacijų iki komparatyvizmo). Filosofijos istoriografijoje funkcionuoja progresyvistinis, nuosaikiai progresyvistinis (paradigmų kaitos), regresyvistinis ir neutralus filosofijos raidos vaizdinys.

ENThe thesis analyzes the methodological structure of the historiography of Lithuanian philosophy of the second half of the 20th century, i. e. the totality of conceptual means, applied in the studies (elements of methodology and philosophy theories) and implicitly functioning researching rules (philosophical assumptions, past and images of development of philosophy, strategies for sensing of the object under examination, etc.). Attempts are made to explicate the most important elements of the structure and evaluate their functioning. Thesis employs a methodological perspective: the historiography of philosophy is treated as a researching activity, the performers of which, reach for certain goals and observe certain rules. In order to typologize the totality of provisions of the study, the ways for argumentation of historic explanation, formulated by Hayden White – formistic, organicistic, mechanicistic and contextualistic are used. The study states that the level of methodological reflectivity of the historiography of Lithuanian philosophy is insufficient. The contextualistic interpretation is most widely used, the methodology of history of problems is the most prominent expression of the said way. The organicistic interpretation is most speculative, mostly intended for highlighting of non-theoretic basis for philosophizing. The Marxist methodology, based on the mechanicistic interpretation and intertwined with ideology elements, applies vertical and horizontal reductionism. The formistic interpretation covers very different methodological provisions (from psychologistic interpretations to comparativism). A progressivistic, temperate progressivistic (paradigm change), regressivistic and neutral image of development of philosophy functions in the historiography.