Medžiagiškumo iškalba Lietuvos šiuolaikiniame mene

LTDisertacijos problema – iki šiol Lietuvoje teoriškai nesvarstytas šiuolaikinės meno filosofijos bei meno praktikos virsmas nuo įvairiopų idėjos materializavimo formų link pačios medžiagos kuriamų prasmių akcentavimo. Darbe siekiama atskleisti šio virsmo priežastis, t.y. kultūrines, socialines bei filosofines prielaidas; išryškinti šios tendencijos apraiškas bei specifiškumą, analizuojant medžiagiškumo kuriamas prasmes pastarųjų dešimtmečių Lietuvos meno kūriniuose; įvertinti medžiagiškumo iškalbos naudojimo mastus, vietą ir perspektyvas bendroje šiuolaikinio meno panoramoje. Tyrimo eigoje išryškinami XX a. 7 - 8-ame dešimtmečiais įsitvirtinusių konceptualizmo (vaizduojamame mene) bei poststruktūralizmo (literatūroje, filosofijoje) teoriniai sąlyčio taškai, lėmę meno filosofijos kaitą postmoderniosios estetikos link, pabrėžiant medžiagiškumo sureikšminimo sąlygas; atskleidžiami kultūrinio tapatumo modeliai posovietinio periodo Lietuvos mene, išskiriant pagrindines temas (tautinio identiteto bei liaudiškos tradicijos perkūrimo; religingumo refleksijos; istorinių – su posovietine trauma susijusių – patirčių į(aki)vaizdinimas; marginalumo, atskirties aktualizavimas); aptariamos moteriškojo ir vyriškojo identiteto apraiškos ir lyties tapatumo interpretacijos šiuolaikiniame Lietuvos mene, gilinantis į kūrinius, kurių prasmių kūrime medžiagos (kai kuriais atvejais - ir technikos) parametrui suteikiamas reikšmingiausias vaidmuo; analizuojama egzistencinių patirčių bei savirefleksijos sklaida nūdienos mene, išryškinant medžiagos ir veiksmo dermę ritualizuotuose performansuose, taktiliškumo faktoriaus reikšmę, sąveikų meno bei postprodukcinių perdirbimų apraiškas medžiagiškosios pajautos aspektu.

ENThe problem of the thesis is theoretically undiscussed issue in Lithuania – the transformation of contemporary art philosophy and practice from various forms of materialising ideas to a focus on meaning created by material itself. The work aims to disclose reasons of such transformation (cultural, social, and philosophic preconditions); highlight exposures and specificities of this tendency analyzing materially created meanings in Lithuanian artworks of last decades; and evaluate the scope, places, and perspectives of material exposures in general landscape of contemporary art. The study highlights theoretical contact points between conceptualism (in visual art) and post-structuralism (literature and philosophy) fixed in 1960s-1970s, which conditioned art philosophy movement towards post-modern aesthetics, with a focus on material prevalence conditions; discloses cultural identity models in post-soviet art of Lithuania with identification of the main subjects (national identity and recreation of national traditions, reflections of religiousness, visualisation of historical experience related to post-soviet traumas, and actualisation of marginality and separation); discusses expressions of male and female identities and interpretations of sexual identities in contemporary Lithuanian art with a focus on those artworks where the meaning is created on large extend through materials (in some cases also through techniques); analyses the dispersion of existential experiences and self-reflection in our days art highlighting the tune of materials and actions in ritual performances; examines the meaning of tactility factor; and goes deeper into expressions interactive art and post-productive reworks from sensational aspect.