On the chemistry of liberty
LTStraipsnyje analizuojama Sovietų Sąjungos režimo slegiamų Lietuvos gyventojų realybė. Šios analizės ištakos - pluoštelis Kėdainių ir Jonavos chemijos gamyklų nuotraukų, darytų XX a. šeštajame ir septintajame dešimtmetyje. Gamyklose dirbę darbininkai buvo alinami, o dirbo vien tik tam, kad jų vaikai, kurie užaugę dirbs tose pačiose gamyklose alinančiomis sąlygomis, galėtų išgyventi. Sprendžiamas klausimas, kas buvo laisvė sovietmečiu, kokia yra laisvės chemija? Iškeliamas "mažo žmogaus" egzistavimo klausimas, pabrėžiamas "mažų žmonių" ir visuomenės "viršūnių" gyvenimo kontrastas "lygių" teisių bendruomenėje, grindžiamoje visuotiniu dalijimosi principu. Produkto nusavinimas, "mažų žmonių" turto atėmimas, vertimas išsižadėti savos istorijos, kalbos ir kultūros reiškė jų laisvę, t.y. išsivadavimą iš kapitalizmo vergijos. Naujos chemijos gamyklos Kėdainiuose ir Jonavoje pavertė agrikultūrinę Lietuvą į modernią valstybę. Viena vertus, technologijos, nauji statybos ir gamybos būdai išlaisvino žmones iš gamtos, pajungė ją sau. Kita vertus, tai kartu su sovietų režimu įsuko žmones į nelygybės, melo, maisto ir buitinių prekių deficito, nesaugių darbo sąlygų ir užterštų teritorijų uždarą ratą, kuriame laisvė tikrąja to žodžio prasme buvo tik raidžių junginys, o ne realybė. Kovai prieš šią neteisybę kilo Dainuojanti revoliucija, nešusi viltį. Tą kartą Lietuvos žmonės laimėjo, tačiau tik tą kartą, nes atėjo vėl neteisybės metas. Galbūt laisvė apskritai neegzistuoja, o galbūt ji gyvuoja tik eferiškais momentais, kuomet laisvės yra siekiama ir dėl jos kovojama.
ENThe article analyzes the everyday reality of the residents of Lithuania, oppressed by the regime of the Soviet Union. The analysis begins with the several photographs of chemical plants of Kėdainiai and Jonava, made in the fifties and the sixties of the 20th century. The plant workers were emaciated and worked only in order for their children, who would later work at the same plants and at the same conditions, to survive. The following issue is attempted to be resolved: what was freedom during the Soviet times and what is the chemistry of freedom? The issue of existence of the “underling” is raised, the contrast between the life of the “underlings” and “the elite” of the society in the community of “equal” rights, based by the universal sharing principle, is stressed. Expropriation of the product and the property of the “underlings”, forcing to renounce one’s history, language and culture meant freedom, i. e. liberation from the capitalist slavery. The new chemical plants in Kėdainiai and Jonava turned the agricultural Lithuania into a modern state. On one hand, the technologies, the new methods of construction and production liberated people from the nature and enslaved the nature. On the other, the said process, together with the Soviet regime, involved the people into the closed circle of inequality, lies, deficiency of foodstuffs, unsafe labour conditions and polluted territories, in which freedom, in the true sense of the word, was only a set of letters, but not reality. The Singing Revolution, which brought hope, arose for fighting the said inequality. The people of Lithuania won the battle, however that was just one battle, since the times of injustice came back again. Maybe freedom does not exist at all, or maybe it exists only in efferic moment, when it is strived and fought for.
