Portreto žanras Alfredo Römerio kūryboje

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTAlfredas Romeris (1832-1897) buvo produktyvus, talentingas portretistas, intymaus, kamerinio, portreto meistras, karikatūristas, tiek išsilavinimu, tiek kūrinių stilistika atstovaujantis realistinei Miuncheno tapybos mokyklos krypčiai. Svarbiausi menininko kūrybos bruožai - realizmas, vaizdo natūralumas, gyvumas, portretuojamų asmenų charakteristikos taiklumas, geras pasirinktos atlikimo technikos ir medžiagos plastinių išraiškos galimybių jutimas. Dailininko portretuose įamžinta ne tik daug žymių visuomenės ir kultūros veikėjų, bet ir daugybė epochai būdingų tipažų, įvairių socialinių sluoksnių ir grupių atstovų (miesto inteligentija, provincijos dvarininkai ar paprasta liaudis). Kone su visais portretuose įamžintais žmonėmis A. Romerį siejo asmeninis ryšys, todėl jo tapybą iš dalies galima vadinti autobiografine. Portretus A. Romeris kūrė pačiomis įvairiausiomis technikomis - tapė aliejiniais dažais ir pastele, liejo akvarele, piešė pieštuku, tušu ir plunksnele, liejo iš gipso ir bronzos, taip pat išbandė oforto techniką ir apvaliąją skulptūrą iš terakotos. Dailininkas yra sukūręs nemažai natūros dydžio portretų, skirtų šeimos portretų galerijoms ar kultūrinėms institucijoms, tačiau didžiąją daugumą jo portretinės kūrybos palikimo sudaro mažojo formato darbai. Karų ir politinių suiručių metais kūrybinis A. Romerio paveldas labai nukentėjo: iš 55 aliejiniais dažais tapytų portretų šiandien žinome tik 15, dar keletą darbų primena reprodukcijos XX a. pradžios spaudoje ar parengiamieji eskizai.

ENAlfredas Romeris (1832-1897) was a productive and talented portraitist, a master of an intimate chamber portrait, a caricaturist, representing the Munich realist school of painting both by his education and stylistics of his works. The most important traits of works of the artist were realism, naturalness of image, accurateness of the characteristics of the portraited persons, good feeling of the selected technique and the plastic possibilities of the expression of the material. The artist’s portraits immortalized a lot of well-known characters of the society and culture as well as certain types, characteristic of the epoch and representatives of different social castes and groups (the city intelligentsia, provincial gentry or simple folk). A. Romeris personally knew almost all the people, who are immortalized in his portraits, therefore his painting may be called autobiographical. A. Romeris employed very diverse techniques – painted in oil, crayon and watercolor, made drawings by pencil, ink and plumelet, made bronze and plaster sculptures, also tried the aqua fortis technique and the circular sculpture from terracotta. The artist has created a significant number of portraits of natural size, intended for family portrait galleries or cultural institutions However, most of the heritage of his portrait work is of a small format. During wars and political turmoil the cultural heritage of A. Romeris suffered a great deal: out of 55 of his oil painted portraits only 15 have remained, several more works have reached the present times as reproductions in the publications of the beginning of the 20th century or as preparatory sketches.