Būčiau menininkas... Muzika pagal Edvardą Joną Romerį

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTEdvardo Jono Remerio biografijos pažinimas padeda užpildyti kai kurias nišas Lietuvos muzikos istorijos tyrinėjimuose. Ryškų visuomeninį pobūdį turėjo E. J. Remerio veikla Vilniaus labdaros draugijoje, prie kurios jis 1853 m. įkūrė giedojimo ir vargonininkų mokyklą ir ją finansavo. Kai kuriuos Labdaros mokyklos muzikos skyriaus mokinius Remeris ir jo sūnus Alfredas pasiimdavo į savo namus, kur toliau mokydavo muzikos. Vilniaus labdaros draugijos giedojimo ir vargonininkų mokyklą baigę vaikai dirbo ne tik vargonininkais provincijoje, bet kai kurie jų dainavo Vilniaus miesto teatro chore, pasirodydavo mėgėjų koncertuose. Giedojimo ir vargonininkų mokyklos steigimas, be kitų paskatų, buvo E. J. Remerio bendro rūpesčio bažnytinio giedojimo kvalifikacijos reikalais Lietuvoje išraiška. Lankydamasis bažnyčiose jis, kaip išsilavinęs muzikas, pastebėdavo pamaldų muzikinės dalies trūkumus, kartais – privalumus. Dėmesys muzikinei bažnytinių apeigų kultūrai ir noras gerinti padėtį paskatino E. J. Remerį prisidėti prie šios problemos sprendimo Šv. Kazimiero bažnyčioje. Muziko dėmesį bažnytinės muzikos reikalais lėmė ne vien puikios muzikos mokslo žinios, menininko prigimtis ir visuomeninė-pilietinė saviraiška; pertvarkos siekius skatino praktikuojančio krikščionio pasaulėjauta. Jis sekė bažnytinės muzikos reformos situaciją ir chorinės muzikos sąjūdį Europoje, savo žiniomis ir erudicija kartais pralenkdamas vakariečius, užsiėmė aktyviu šviečiamuoju darbu. E. J. Remeris nenutraukė muzikinės veiklos ir tremtyje – burti chorai, organizuoti koncertai, gilintasi į muzikos istoriją.

ENKnowledge of the biography of Edward Jan Römer helps to fill some gaps in the research of Lithuanian music history. Römer’s activity in Vilnius Charity Society had a distinct public nature; he founded a chanting and organist school in 1853 and funded it. Römer and his son Alfred would bring some pupils of the Music Department of the Charity School to their home and teach them music. Children who graduated from Vilnius Charity Society Chanting and Organist School worked as organists in the province, and some of them sang in the choir of Vilnius Theatre or amateur concerts. In addition to other incentives, founding of the school was the expression of Römer’s general concern over chanting qualification matters in Lithuania. When attending churches he, being an educated musician, noticed the weaknesses and sometimes strengths of the musical part of the service. Consideration for the musical culture of the church service and a wish to improve the situation encouraged Edward Jan Römer to contribute to the solution of this problem in the St. Casimir Church. The musician’s concern over the matters of church music was determined not only by a perfect knowledge of the science of music, the nature of an artist and social-civil self-expression; striving for a reform was also induced by the attitude of a practicing Christian. He observed the situation of the reform of church music and the movement of choir music in Europe, sometimes even surpassing Western counterparts in his knowledge and erudition, and was actively engaged in educational activities. Römer did not terminate music activities in exile – he formed choirs, organised concerts and explored music history.