"Sterilizacijos" principas išeivių literatūros kritikoje

LTStraipsnyje aptariamas XX  a. 6–7 dešimtmečiais lietuvių išeivių literatūrinėje kritikoje pasireiškęs tradicijos ir modernumo susidūrimas, pagrįstas skirtinga moralumo interpretacija. Kritikai, išskirtinę reikšmę teikę moraliniam pradui, kaip antai: Bernardas Brazdžionis, Jonas Grinius, modernistų Jurgio Jankaus, Antano Škėmos kūryboje išryškinamą juslingumą, žiaurumą, bedieviškumą ir kt. laikė amoraliais. Tuo tarpu  modernistai manė, kad neleistina meninį pasaulį „sterilizuoti“. Pastarajai nuomonei atstovavę Alfonsas Nyka-Niliūnas (įvedęs „sterilizacijos“ terminą), Algirdas Julius Greimas, Algirdas Landsbergis, Jurgis Blekaitis lemiamą reikšmę, vertinant literatūros kūrinį, skyrė estetiniam pradui. Moralistų kritikų taikinyje atsidūrė A. Škėmos „Šventoji Inga“, J. Jankaus „Paklydę paukščiai“ ir kai kurie kiti kūriniai. [Iš leidinio]

ENThe article reviews the collision of tradition and modernity in exodus literary criticism from the moral point of view. Moralising critics (Bernardas Brazdžionis, Jonas Grinius) viewed the amorality, flesh, ferocity, etc. as expressed in creations of modernists (Jurgis Jankus, Antanas Škėma) as ‘barbarity’. On the other hand, from the modernist point of view, ‘sterilisation’ of artistic world was also regarded as ‘barbarity’.   ‘Sterilisation’ (the term of Alfonsas Nyka-Niliūnas) of amoral life phenomena in literature was advocated by critics-moralists (Jonas Grinius, Bernardas Brazdžionis and others). An opposing opinion was represented by the partisans of objective criticism who defended the aesthetic value: Alfonsas Nyka-Niliūnas, Algirdas Julius Greimas, Algirdas Landsbergis, Jurgis Blekaitis. As the target of moralistic criticism we see the “Holy Inga” by A. Škėma, etc. [From the publication]