Asmenybės funkcionavimo lygių klausimyno 12-18 trumpoji versija (LoPF-Q 12-18 short) lietuvių kalba: psichometrinės savybės paauglių imtyje

LTNauja asmenybės sutrikimo samprata pristato dimensinį modelį, pagal kurį svarbiausiu asmenybės patologijos matmeniu tampa asmenybės funkcionavimo lygio konstruktas. Kadangi asmenybės funkcionavimo sutrikdymai gali būti pastebimi jau paauglystėje, tampa itin svarbu juos įvertinti patikimomis ir validžiomis priemonėmis. Šiame straipsnyje nagrinėjama trumposios LoPF-Q 12–18 klausimyno versijos (LoPF-Q 12–18 Short) lietuvių kalba faktorių struktūra, konvergentinis ir diskriminantinis validumas bei klinikinis naudingumas. Tyrimo imtį sudarė 456 paaugliai nuo 11 iki 18 metų iš populiacijos (N = 370; M = 14,58; SD = 1,56; 64,86 % mergaičių) ir klinikinės (gaunantys psichikos sveikatos paslaugas paaugliai; N = 86; M = 15,05; SD = 1,36; 81,40 % mergaičių) grupių. Rezultatai atskleidžia, kad atsižvelgus į visus modelio statistikos parametrus LoPF-Q 12–18 Short klausimyno faktorių struktūrą iš dalies geriausiai paaiškina bifaktorinis modelis, kurį sudaro bendrasis asmenybės funkcionavimo lygio (AFL) faktorius ir keturi specifiniai (tapatumo, apsisprendimo, empatijos ir artimumo) faktoriai, atspindintys struktūrinius AFL elementus. Nors LoPF-Q 12–18 Short klausimynas leidžia aptikti daugialypę asmenybės funkcionavimo lygio konstrukto struktūrą, papildoma analizė parodė, kad patikimiausiai klausimynas leidžia vertinti bendrą asmenybės funkcionavimo lygį. Greta to tyrime gauti lietuviškos LoPF-Q 12–18 Short versijos lietuvių kalba konvergentinio validumo, dalinio diskriminantinio validumo ir pirminiai klinikinio naudingumo rodikliai atkleidžia klausimyno potencialą, kurį būtina toliau tyrinėti tiriamųjų, turinčių indikuotą asmenybės psichopatologiją, imtyje. Pagrindiniai žodžiai: dimensinis asmenybės sutrikimo modelis, asmenybės funkcionavimo lygis, paauglystė, bifaktorinis modelis.

ENThe new concept of personality disorder presents a dimensional model in which the construct of personality functioning level becomes the most important feature of personality pathology. Since personality functioning impairments can already be observed in adolescence, it becomes particularly important to assess them by using reliable and valid instruments. This article examines the factor structure, convergent and discriminant validity, and clinical utility of the short version of the LoPF-Q 12–18 questionnaire (LoPF-Q 12-18 Short) in Lithuanian. The study sample consisted of 456 adolescents aged 11 to 18 years from the general population (N = 370; M = 14.58; SD = 1.56; 64.86% girls) and clinical (adolescents receiving mental health services; N = 86; M = 15.05; SD = 1.36; 81.40% girls). The results reveal that the factor structure of the LoPF-Q 12–18 Short questionnaire is best explained by a bifactorial model consisting of a general factor of the Level Personality Functioning (LPF) factor and four specific factors (Identity, Self-determination, Empathy, and Closeness) reflecting the structural elements of LPF. Although the LoPF-Q 12–18 Short questionnaire allows for the detection of a multifaceted structure of the personality functioning level construct, the questionnaire is most reliable for assessing the general level of personality functioning. In addition, the study confirmed the convergent validity, partial discriminant validity, and preliminary clinical utility indicators of the Lithuanian version of the LoPF-Q 12–18 Short. Keywords: dimensional model of personality disorder, level of personality functioning assessment, adolescence, bifactor model.