Žmogiškos ir kosminės plotmės santykis klasikiniame konfucianizme ir daoizme

LTŠiuolaikinė antropologija, stengdamasi tyrinėti žmogaus būtį kuo platesniame kultūriniame, istoriniame, teologiniame kontekste, vis plačiau vadovaujasi kitų, pirmiausia Rytų, kultūrų patirtimi. Sprendžiant šių dienų ekologines, religines, sociologines, dvasines problemas, vis dažniau atsigręžiama į holistinę kinų pasaulėžiūrą, pagrįstą žmogaus ir kosmoso (gamtos, dieviškojo absoliuto, visuomenės) harmonijos, mikro- ir makrokosmoso tapatumo idėja. Ši idėja buvo plačiausiai ir prieštaringiausiai rutuliojama konfucianizme ir daoizme. Ji atsisipindėjo svarbiausiuose tobulo žmogaus idealuose, atskleidžiančiuose žmogaus kosmiškumą. Lyginamoji šių idealų ir jų estetinio įgyvendinimo būdų analizė rodo, kad, norint apibūdinti žmogaus ir kosmoso santykius kinų kultūroje, ne visada tinka pasitelkti vakarietiškas filosofines sąvokas, pagal kurias savo ruožtu buvo stereotipiškai priešinamas konfucianizmas ir daoizmas. Norint jas taikyti, turi būti tikslinamas ir praplečiamas jų turinys, atsižvelgiant į pačios kinų kultūros savitumą ir tuo būdu plėtojant hermeneutinį civilizacijų dialogą.

ENThe Chinese holistic worldview is very helpful in solving the present-day ecological, religious, sociological, spiritual problems in Western anthropology. The most attractive is its idea of the harmony of man and universe (the nature, the divine principle, the society), which is based on the concept of identity of micro- and macrocosm. This idea was developed widely in Confucianism and Taoism through the ideals of the perfect man, in which the cosmic dimension of the human being is revealed.