Lietuvių bažnytinės giesmės: XVI-XVIII amžiai

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LT[...] Bažnytinėmis giesmėmis prasidėjo ir lietuvių poezijos istorija. XVI-XVIII a. lietuvių bažnytinėms giesmėms beveik išimtinai tenka lietuviškos poezijos reprezentuotojų vaidmuo. Šios poezijos funkcija buvo neatsiejama nuo maldos, Dievo garbinimo, jo šlovinimo ir pažinimo. Pačių kūrėjų ji buvo suvokiama tarsi vienintelė žmogaus, kaip vieno iš Dievo kūrinių galimybė, atliepti jų sukūrėjui. Saliamono Mozerkos Slavočinskio (prieš 1630-apie 1660) žodžiais, lygiai taip Viešpačiui atliepia. jį šlovina ne tik protingi kūriniai, bet ir gyvuliai, medžiai, žolės, gėlės, gaivalai, akmenys ir net nesuskaičiuojamos jūrų smiltys. Tai daroma šimtu lūpų, šimtu kalbų ir kiekviena jų atskirai giedama Dievo garbei. Jau nuo XVIII a. antros pusės lietuvių bažnytinės giesmės imtos vertinti ne vien kaip maldos būdas, religinių jausmų išraiška, bet ir kaip poetinio žodžio kūryba. [...] [Iš teksto, p. iv].

EN[...] The history of Lithuanian poetry also began with hymns. Lithuanian hymns of the 16th-17th centuries assume the exclusive role of representing Lithuanian poetry. The function of this poetry was inseparable from prayer, praise of God, his glorification and knowledge. Authors of hyms themselves perceived it as the only possibility of man, one of the creations of God, to respond to his Creator. According to Saliamonas Mozerka Slavočinskis (before 1630-ca. 1660), not only clever creatures, but also animals, trees, grass, elements, stones and even the uncountable sands of the sea respond to the Almighty in the same way and glorify it. This is done in a hundres lips, in a hundred languages, and each is singing in God's honour independently. From the second half of the 18th century hymns were thought of not only as a way of prayer or expression of religious feelings, but also as creation of the poetic word. [...] [Extract, p. xvii].