Sovietų lietuvos žydai : 1944-1976 metų emigracijos problema

LTIš gausios Lietuvos žydų bendruomenės genocidą Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno nedaugelis. Galimybė pasilikti šalyje, virtusioje kapinėmis šimtams tūkstančių tėvynainių bei artimųjų, išlikusiems atrodė neįmanoma. Daugelis siekė emigruoti. Žydų emigracija, prasidėjusi pirmaisiais Lietuvos reokupacijos mėnesiais, iš pradžių nelegali, vėliau smarkiai ribota sovietinių institucijų, keliais etapais vyko iki XX a. VIII deš. vidurio. Būtent tuomet gimtinę paliko dauguma Lietuvos žydų. Žydų tautinio židinio Palestinoje vizija ir Izraelio valstybės susikūrimas XX a. V deš. antrojoje pusėje, taip pat skaudi genocido patirtis buvo veiksniai, lėmę žydų emigraciją iš Lietuvos bei Lietuvos žydų santykį su lietuvių bendruoju antisovietiniu ir disidentiniu judėjimu.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos žydai; žydai; Genocidas; Emigracija; žydų emigracija; Sovietinis; Disidentizmas; Disidentai.

ENDuring the holocaust all Lithuanian Jewish civilization vanished, just a few members of local Jewish community survived. The majority even did not hesitate that it would be even possible to live in a country that had become a graveyard for hundred thousands of compatriots. The consequence of the holocaust, the old Jewish national vision of Palestine and creation of independent Israel in the second half of the 5th decade, boom of Stalinist anti- Jewish campaign became the factors that determined their disinclination to live on the remains of the former civilisation. One of the mentioned reasons, namely, sore experience of the holocaust determined and their position not to go to close connections with Lithuanian dissidents, although their goals were not really opposite to the objectives of dissident movement. [From the publication]