Czesławo Miłoszo "Dainelės apie porcelianą" meninių vertimų semiotinė analizė

LTStraipsnio analizės objektas yra Czesłowo Miłoszo poemos lenkų kalba "Porceliano daina" (Washington, 1947) vertimas į rusų kalbą, kurį atliko V. Britanishshy. Straipsnyje atskleidžiama, kad Miłoszo poetinės technikos ypatumai gali būti interpretuojami kaip postmodernūs -- ypač koliažo stiliaus artefaktai, dekoratyvumas, paradoksalumas, sublimuotas antropomorfizmas ir kt. Taigi šiame straipsnyje linkstama interpretuoti teksto kinematografiškumą, vaizdo visumos destrukciją, taip pat asmens reakcijos ir elgesio absurdiškumą. Straipsnio autorės nuomone, Miłoszas elgiasi kaip tikras poetas; jis pažįsta pasaulį ne tik vizijose ir balsuose, bet taip pat matydamas ir girdėdamas savo siela ir savo vidine įžvalga. Taigi jis siekia pasidalyti savo žiniomis bei pasaulio-ir-žmogaus vizija su kitais žmonėmis.

ENThe object of analysis in the article is the translation of Czesław Miłosz’s poem “Song on Porcelain” (Washington, 1947), written in Polish, into the Russian language, performed by V. Britanishshy. The article reveals the facts that the peculiarities of Miłosz’s poetic technique can be interpreted as post-modern, especially the artifacts of the collage style, their decorativeness, paradox, sublime anthropomorphism, etc.. However the article includes inclinations to interpret the cinematographicness of the text, the destruction of the totality of the image and the absurdness of the reaction and behaviour of the person. In the opinion of the author of the article, Miłosz behaves like a true poet; he knows the world not only in visions and voices, but also by seeing and hearing his own soul and his inner insights therefore he strives for sharing his knowledge and his vision of the man and the world with other people.