Laikas Czesławo Miłoszo "Mieste be vardo"

LTStraipsnyje nagrinėjamas laiko fenomenas Czeslavo Miloszo poemoje "Miestas be vardo". Poemoje aptinkami atminties mechanizmų atspindžiai - laikų žaidimai poemoje nėra vienareikšmiai, laikų lygmenys nuolat skverbiasi vieni į kitus. Atmintis tampa savotišku polimpsestu, kuriame ankstesnieji sluoksniai ne tik uždengiami naujais, bet tuo pačiu metu ir persišviečia pro kitus, suteikdami sau naujas reikšmes. Straipsnyje aptariamas laiko funkcionavimas ir atliekama laikų kaitos identifikacija, rekonstruojant linijinį pasakojimą. Išskiriami laiko lygmenys, galintys padėti perskaityti poemą: 1. Istorinė praeitis, peržengianti herojaus asmeninės patirties ribas; 2. Tolima praeitis - herojaus jaunystė; 3. Artimesnė praeitis - herojaus gyvenimas; 4. Netolima praeitis, daranti žymią įtaką dabarčiai; 5. Bendroji dabartis; 6. Konkrečioji dabartis - tiksliai "dabar"; 7. Ateitis, išreiškiama klausimu; 8. Ateitis, išreiškiama imperatyvu. Laiko lygmenų sumaišymas poemoje - tai atminties mechanizmą perteikianti operacija. Vyksta savotiška projekcija iš praeities į tikrąjį poemos "dabar", bet ne atvirkščiai. Todėl svarbiausias yra paskutinis poemos segmentas - jame susitelkia visa tai, kas buvo, ir tai, kas yra: praesens histroicum - ypač svarbi poetinė priemonė, leidžianti sujungti laikus į visumą. Autorius įsiurbia ir perdirba įvairius laikus, suteikia jiems reikšmes arba jas atima. Svyruoja chronologija, prisimenamas pasaulis kertasi su dabartiniu, iš nebūties iškyla nebeegzistuojantys įvykiai, daiktai , žmonės. Vyksta nepaliaujamas žaidimas, kuriame poetinė kalba padeda saugoti pasaulį, stoja į opoziciją nebūčiai.

ENCity without a Name is a long poem which is composed of 12 parts. Its topic is memory. Memory is a particular experience of the human being. It is a phenomenon of the present but it is directed into the past. The past is recalling and reconstructed in memory. But at the same time, it is interpreted by the present mind. The poem's structure is a reflex of the structure of memory. This is the reason why a play of various levels of time is very important in its plot. Talking about levels of time must follow an analysis of a play of grammar tenses at the poem. What is important, there are only three grammar tenses in Polish; past, present and future. The result is a lack of possibilities in expressing nuances of the experience of time. But at the poem, it can be a chance because it enables to reflect a consciousness of the past at the present. Of course, the past is expressed by the past tense. But by the praesens historicum as well. Both, the past tense and the present tense are used to express various levels of time […] At the Miłosz' poem the levels of time interfere. It is not obvious what happened before what happened later. For the protagonist (author) the past and the present exist at the same time. They are mixed at the memory and at the consciousness of the existence.