Czesławo Miłoszo Ginie ir lietuviškų vietovardžių kontekstas

LTStraipsnyje aptariama Czeslawo Miloszo "Isos slėnyje" minimo vietovardžio - gyvenamosios vietos pavadinimo Ginie lietuviškame vertime rašoma Giniai oniminė funkcija. Siekiama atsakyti į klausimą, ar išties Ginie lietuviškų vietovardžių kontekste gali būti suvokiamas kaip archajiškas pavadinimas ir kokį istorinį laikotarpį galima identifikuosi, remiantis pavadinimo analize. Straipsnyje analizuojama romane vartojama šio pavadinimo originalo forma Ginie. Nevėžio (- Isos) slėnio vietovardžių kontekstas geriausiai tikrų nusakyti, ar lytis Ginie yra autentiška, kiek ji yra reali ar konvencionali. Straipsnyje remiamasi XVIII a. pab. Kauno ir Ukmergės dekanatų bažnyčių vizitacijos aprašais. Išanalizavus vietovardžio Ginie formaliąją struktūrą galima teigti, kad ji, kaip lietuviškų toponimų polonizuota lytis, atitinka lietuviškų hidronimų ir kitų fiziografinės kilmės toponimų slavinimo modelį. Būtent hidronimija lietuvių vardyne ir yra archajiškiausia toponimų klasė. Šaknies gin- hidronimas Gynia, Gynė yra Miloszo protėvių žemėje, Nevėžio slėnio pietinėje dalyje. Iš gimininių pavadinimų kilę oikonimai su dėmesiu gin- yra baltiškojo vietovės kultūrinio identiteto artefaktai. Autentiškas baltiškas šaknies gin- dėmuo Nevėžio slėnio vardyne ir susiklosčiusios lietuviškų vietovardžių lenkinimo tradicijos nulėmė literatūrinio prototipo kamieno ir galūninės morfemos parinkimą. Ginie - lietuviškos šaknies toponimas - savotiškai archajizuojamas neutrum formantu, kuris lenkų kalboje vietovardžiui suteikia geografinio pavadinimo statusą, savotiškai nutolina toponimą nuo aiškaus darybos pamato motyvacijos.

ENThe article discusses the onymic function of the place-name Ginie, mentioned in “The Valley of Issa” by Czeslaw Milosz, which is written as Giniai in the Lithuanian translation and attempts to provide an answer to the question whether the name Ginie, in the Lithuanian place-names context, can be perceived as an archaic name and which historical period can be identified referring to the analysis of the name. The article analyzes the original form of the name Ginie, used in the novel. The context of place-names of the Nevėžys (i. e. Issa) valley is best suitable to state whether the gender of Ginie is authentic, and the extent it is real or conventional. The article refers to the descriptions of visitations of the churches of Kaunas and Ukmergė deaneries at the end of the 18th century. Upon analyzing the formal structure of the place-name Ginie, one can state that the structure, as a gender, Polonized by Lithuanian toponyms, corresponds to the model of turning of the Lithuanian hydronyms and other toponyms of physiographical origins into Slavic words. The hydronymy is the most archaic class of toponyms in the Lithuanian onomastics. The hydronym Gynia or Gynė, with the root ”gin-“, is situated in the land of Milosz’s ancestors, i. e. the Southern part of the Nevėžys valley. The oikonyms, originating from the related names with the constituent “gin-“, are artifacts of the Baltic cultural identity of the area. The authentic Baltic constituent of the root “gin-“ in the onomastics of the Nevėžys valley and the entrenched traditions of turning Lithuanian place-names into Polish ones determined the choice of the stem of the literary prototype and the end morpheme. Ginie, i. e. a toponym of a Lithuanian root, is turned archaic by the neutrum formant, which, in Polish, gives a place-name the status of a geographic name and distances the toponym from the motivation of a clear base of formation.