Bendruomenė, vietinė savimonė ir kultūriniai paribiai (Mickiewicziaus ir Miłoszo komparatyvinės studijos)
LTStraipsnio tikslas -- įprasminti lokalų tapatumą "mažosios tėvynės" problemos kontekste naudojantis medžiaga, reflektuojančia dviejų žinomų asmenybių -- Adamo Mickiewicziaus ir Czesłavo Miłoszo -- gyvenimo kelią ir dvasinius ieškojimus. Straipsnio autoriaus nuomone, nepaisant visų chronologinių (abu rašytojus skiria šimtmetis), sociokultūrinių, pasaulėžiūros, meninių-stilistinių aspektų skirtumų, vis dėlto juos vienija daug iš esmės bendrų bruožų. Pirma, savo kūryba jie tapo "žymiomis asmenybėmis" lenkų, Europos ir pasaulio kultūroje. Antra, abu poetai genetiškai priklauso lenkų kultūrinės erdvės periferijai, jų asmeninis ir kūrybinis tapsmas vyko etnokultūriniame paribyje (Mickiewicziaus -- lenkų-baltarusių-lietuvių, Miłoszo -- lenkų-lietuvių). Trečia, Mickiewiczius ir Miłoszas -- "didieji tremtiniai", kurių didelė gyvenimo dalis praėjo už gimtosios kultūros erdvės ribų, bet dvasinis ryšys su ta kultūra niekada nebuvo prarastas. Būtent šios aplinkybės, straipsnio autoriaus manymu, nustatė ypatingą šių asmenybių vertybinį požiūrį į tėvynės problemą, kuri jų kūryboje koncentriškai išsiplėtojo nuo lokalumo iki globalumo, tačiau kurioje lokalumas išsaugomas kaip pirmapradė jų asmeniškumo pradžia. Kūrybiniame Mickiewicziaus ir Miłoszo palikime "mažosios tėvynės" pasaulis rado savo tobulą meninį įkūnijimą, suteikiantį galimybę išreikšti kai kurias jos sudedamąsias dalis. Tos dalys -- tai "mažosios tėvynės" individualizacija, idealizacija, sakralizacija, romantizavimas ir kita.
ENThe article deals with the problem of locality taking into consideration the set of interrelates concepts such as local identity, cultural borderlands, local homeland. The theoretical analysis of locality is based on the comparative approach towards creative heritage of Adam Mickiewicz and Czesław Miłosz. Being born in the area of Lithuanian- Polish- Belarusian and Lithuanian-Polish borderlands they expressed their attitudes towards their local homeland in the explicit way, which helps for the better comprehending of the specificity of locality and local identity as cultural phenomena.
