Miłoszas tarp paveikslų

LTCzeslawas Miloszas parašė nemažai eilėraščių, skirtų tapybai. Jo susidomėjimas tapytojų kūriniais atsirado dar 1937 m., po kelionės į Italiją, pamačius tapytojo Fra Filippo Lippi freskas. Tačiau tikrąją poeto paveikslų "kolekciją" pradėjo Peterio Breugelio darbai, joje - Viktore Carpaccio, Hieronimo Boscho, Georgeso de la Touro, Gustavo Klimto, Salvatoro Roso, Edwardo Hopperio tapybos įkvėpti posmai. Kai kurie eilėraščiai sunkiai identifikuojami, kai kada aprašomi paveikslai neturi jokio realaus atitikmens. Tapybai skirtuose darbuose aprėpiamas platus laikotarpis - nuo vėlyvųjų viduramžių iki XX amžiaus, poetą labiausiai domina realistinė tapyba. Straipsnyje analizuojamas poeto "Žemiškų malonumų sodas" pagal to paties pavadinimo Hieronimo Boscho triptiką. Eilėraštyje C. Miloszas remiasi asmeniniu alegorizavimu, aliuzijomis į savo poetinę kūrybą bei netiesioginiu dialogu su meno istorikais. Jis truputį žaidžia su skaitytoju, vaizduodamas naivų žiūrovą. Juslinį žavesį lydi esminis desakralizacijos pojūtis: tikrovės, jos meninių atvaizdų ir jų recepcijos. Boscho išaustas daugiareikšmių simbolių tinklas poetui perteikia vis dar gyvą, aktualią, nors ir rūsčią žinią: vienintelis rojus yra žemiškasis gyvenimas, tačiau už jo apgaulingus malonumus reikia brangiai mokėti.

ENCzeslaw Milosz has written a significant number of poems, dedicated to painting. His interest in painting emerged already in 1937 after his trip to Italy, where he saw the mural paintings by Fra Filipp Lippi. However his true “collection of paintings” was commenced by the works by Peter Breugel and followed by poems, inspired by paintings by Vittore Carpaccio, Hieronymus Bosch, Georges de la Tour, Gustav Klimt, Salvatore Rosa and Edward Hopper. Certain poems are difficult to identify, in some cases the described paintings do not have any real equivalent. A broad time period is covered by Milosz’s works, dedicated to painting – from the later Middle Ages till the 20th century, the poet was mostly interested in realistic painting. The article analyzes “The Garden of Earthly Delights”, written as an illustration of Hieronymus Bosch’s triptych of the same name. In his poem C. Milosz refers to personal allegorization, allusions to his poetical oeuvre and indirect dialogue with art historians. Of sorts, Milosz plays with his reader by presenting himself as a naïve viewer. The sensual fascination is accompanied by an essential feeling of desacralization of reality, its artistic images and their reception. The network of polysemous symbols, weaved by Bosch, conveyed a still live, relevant, but also a threatful message to the poet: the only paradise is the earthly life however one must pay a high price for its deceptive pleasures.