Baltic states-the common and the distinct in macroeconomics

LTVisų trijų Baltijos šalių geografinė, istorinė ir politinė praeitis panaši. Tai mažos šalys tiek žmonių skaičiumi, tiek teritorija, turinčios ribotus gamtinius išteklius, turinčios sieną su Rusija. Nuo įstojimo į ES šios ekonomikos buvo labai atviros ir priklausomos nuo ekonominės situacijos pasaulyje. Tačiau šalių ekonominiai rodikliai skiriasi: infliacijos lygis iš einamosios sąskaitos balanso Latvijoje yra žymiai blogesnis nei Estijoje ir Lietuvoje. Praėjus šešiolikai metų po nepriklausomybės atgavimo ir trims metams po įstojimo į Europos Sąjungą, Latvijos ekonomika susiduria su rimtomis problemomis nepaisant greito BVP didėjimo tempo. Yra daug signalų iš skirtingų agentūrų ir ekspertų, kad ekonomika yra perkaitusi ir reikia imtis radikalių žingsnių. Straipsnio tikslas yra nustatyti argumentus ir pasiūlymus tobulinti įstatymų leidžiamąsias ir vyriausybines institucijas, kurios užsiima ekonominio vystymo problemomis. Straipsnyje analizuojami ir palyginami statistiniai duomenys, pateikiami Eurostat agentūros. Paskutiniaisiais metais iki nepriklausomybės atgavimo Estijos ekonominė veikla buvo sėkmingesnė ir ši tendencija tęsiasi ir toliau. Estijos sėkmę lemia trys pagrindiniai veiksniai. Valstybinis ir žemesnieji sektoriai funkcionuoja efektyviau nei Latvijoje ir Lietuvoje. Didesnis darbo produktyvumas, rodos, yra dar vienas lemiantis veiksnys, taip pat ir konkurencingumas dėl investicijų į tyrimus ir plėtrą. Detalesnis valstybinio administravimo Baltijos šalyse tyrimas leistų pateikti išsamesnes ir tikslesnes rekomendacijas.

ENThe geographical, historical and political past of all the three Baltic states is similar. Those are small countries both in terms of territory and number of residents, with limited natural resources, bordering Russia. Starting from their accession into the EU, their economies were very open and depending on the economic situation in the world. However the economic indicators of the countries were different: the level of inflation from the balance of the current accounts in Latvia is much poorer than in Estonia and Lithuania. After sixteen years have passed since the reinstatement of independence and three years – since the accession into the EU, Latvia’s economy faces serious problems notwithstanding the high rate of increase of the GDP. There have been a significant number of signals from different agencies and experts that the economy is overheated and there is a need for radical steps. The article aims at identification of the arguments and suggestions regarding the improvement of the legislating and governmental institutions, responsible for the problems, pertaining to economic development. The article analyzes and compares the statistical data, presented by the Eurostat agency. During the several years, immediate to the reinstatement of Estonia’s independence, its economic activities were more successful and the trend is continued. Estonia’s success is determined by three main factors. The state and subordinate sectors are functioning more efficiently than in Latvia and Lithuania. A higher productiveness of labour is, most likely, another crucial factor, as well as the competitiveness in terms of investments into research and development. A more detailed study of state administration in the Baltic States would allow for provision of more comprehensive and accurate recommendations.