Keturis dešimtmečius trukusi Jurgos kelionė

LTStraipsnyje aprašomi keliautojo Pauliaus Normanto atsiminimai apie rašytojos Jurgos Ivanauskaitės keliones į Tibetą (pasirengimas joms truko kelis dešimtmečius), klajones po jo vienuolynus, akcentuojamas rašytojos noras pažinti naujus kraštus ir žmones. Kelionės buvo jos savastis, vienas svarbiausių pasaulio ir savęs pažinimo pagrindų, per keliones skleidėsi unikalios gyvenimo patirtys, kurių įspūdžiai išsiliedavo tekstais, paveikslais, fotolakštais. J. Ivanauskaitei Tibetas tapo antrąja dvasine tėvyne, čia ji ieškojo dvasinės pilnatvės, pirmapradės harmonijos, čia siekė patirti šimtmečius gyvavusio asketiško gyvenimo būdo savitumą. Tibetas ir Lietuva rašytojai natūraliai papildė vienas kitą ir formavo jos asmenybę bei požiūrį į gyvenimą. Šiose kelionėse rašytoja bendravo ne tik su vienuoliais, bet ir su paprastais žmonėmis, rūpinosi dėl jų likimo. Norėdama nukeliauti į trokštamus miestus ir miestelius, J. Ivanauskaitė privalėjo taupyti, atsisakyti daugybės malonumų, patirti įvairių su formalumais, dokumentais susijusių rūpesčių. Tekdavo jai nemažai rašyti periodiniams leidiniams ir pačių kelionių metu, taip užtikrinant sau pragyvenimą. Savo talentingomis Tibetui skirtomis publikacijomis ir knygomis rašytoja mokė skaitytojus pagarbos kitoms tautoms, kitokių kultūrų tradicijoms, paskatino nemažai lietuvių į ten nuvykti.

ENThe article describes the reminiscences of traveler Paulius Normantas on the writer’s Jurga Ivanauskaitė’s visits to Tibet (preparation for which occupied several decades), her travels to Tibetian monasteries, the writer’s will to get familiarized with new lands and people is emphasized. Travelling was the essence of Ivanauskaitė, one of the most important basics of cognition of herself and the world, the unique lifetime experiences unfolded during her travels, the impressions of which manifested themselves as texts, paintings and photographs. Tibet became the second spiritual motherland to J. Ivanauskaitė, where she sought for spiritual completeness, prime harmony, where she sought for experiencing the peculiarity of the ancient ascetic lifestyle. Tibet and Lithuania naturally supplemented each other to the writer and formed her personality and view of life. During her travels the writer communicated both with the monks and ordinary people, took care of their fate. In order to be able to travel to the desired cities and towns, J. Ivanauskaitė had to economize, refuse most pleasures and experience different troubles, related to formalities and documents. In order to ensure the subsistence, she had to correspond to periodical publications during her travels. In her brilliant books and publications, dedicated to Tibet, the writer taught the readers respect of other nations, traditions of other cultures and encouraged a good deal of Lithuanians to visit Tibet.