Mykolas Biržiška ir lietuvių dainos: 125-ąsias gimimo metines paminint
LTStraipsnyje, skirtame Mykolo Biržiškos 125-osioms gimimo metinėms aptariama šios patrauklios ir raiškios asmenybės viso gyvenimo veikla, palikusi ženklius pėdsakus Lietuvos XX a. moksliniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. M. Biržiška išsiskiria lietuvių folkloristikoje kaip reikšmingų darbų, skirtų lietuvių liaudies dainoms, pradininkas. Reikšmingą istoriografinį darbą apie lietuvių dainas M. Biržiška paskelbė 1919 m. - tai "Lietuvių dainų literatūros istorija". Rengdamas L. Rėzos dainų leidiniui komentarus, o gal ir skatinamas didžiojo dainyno idėjos, M. Biržiška pradėjo dar vieną lietuvių dainų pažinimui ypač svarbų darbo barą: ėmė sisteminti medžiagą iš spausdintų šaltinių, žymėti dainų variantus. Taip buvo sudarytos sąlygos išryškėti dainų tipams. Šį jo darbą liudija keletas didelio formato įrištų rankraščių. Visų M. Biržiškos tautosakinių darbų apžvelgti trumpu straipsniu neįmanoma, bet ir iš paminėtųjų matyti, kad labiausiai jis domėjosi dainomis. Matyt, jos įsirėžė iš jaunystės; ir vėliau jaudino širdį ši žmonių kūryba, ilgaamžė jos vertė tautai, akivaizdus aktualumas pirmaisiais XX a. dešimtmečiais. Pirmieji vieši lietuviški vaidinimai ir epochų koncertai, suruošti Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose revoliuciniais išsilaisvinimo metais, buvo sukrečiantys tautos gyvybingumo liudijimai. Žiūrint iš nūdienos perspektyvos, akivaizdu, kad aptartieji M. Biržiškos darbai apie dainuojamą ją tautosaką tikrai ženklus indėlis į lietuvių dainų mokslą XX a. pirmojoje pusėje. Tai buvo jaučiama ir anuo metu. Ne be pagrindo tada B. Sruoga pareiškė, kad jis "sukūrė lietuvių "dainologiją".
ENThe article, dedicated to the 125th anniversary of birth of Mykolas Biržiška, discusses his lifelong activities, which left a prominent trace in the scientific, cultural and social life of the 20th century Lithuania. M. Biržiška stands out in Lithuanian folkloristics as the pioneer of studies, dedicated to Lithuanian folk songs. M. Biržiška published a significant historiographic study of Lithuanian songs, i. e. the "Lietuvių Dainų Literatūros Istorija" in 1919. When preparing his comments for a publication of songs by L. Rėza, or for the purpose of encouraging the idea of the great songbook, M. Biržiška commenced another labour, especially important for cognition of Lithuanian songs, i. e. systematization of the materials from printed sources and marking different versions of songs. Thus the conditions for distinguishing of types of songs came into existence. The said labour is evidenced by several bound large format manuscripts. It is impossible to overview all the folklore studies by M. Biržiška by one short article however the mentioned studies show that he took most interest in songs. Most likely such interest came from his youth and later in his life his heart was affected by the said type of people’s creative, its longevous value for the nation and its obvious relevance during the first decades of the 20th century. The first public Lithuanian performances and shows, arranged in Vilnius, Kaunas and Šiauliai during the revolutionary years of liberation were a staggering evidence of the vitality of the nation. Looking from today’s perspective it is obvious that the said M. Biržiška’s studies of sung folklore is truly a significant contribution into the researching of Lithuanian songs in the first half of the 20th century, which was also felt at the time. It is not a coincidence that B. Sruoga stated that M. Biržiška developed the Lithuanian “songology”.
