Egzistencinės egzilio problemos Bronio Railos svarstymuose

LTStraipsnyje apmąstoma viena esminių išeivijos kūrėjo Broniaus Railos temų, neraminusių politinį emigrantą - tai savęs suvokimas ir permąstymas svetimoje kultūroje. Aptariami labiausiai kūrėją jaudinę klausimai: kokia išeivio padėtis, gyvenimo būdas, ką jis daro Lietuvos išlaisvinimo vardan, kokį vaidmenį šiuose kontekstuose atlieka generacijų kaita ir kt. Straipsnyje aptarus B. Railos tekstus, išryškėja jo pažiūrų pobūdis ir niuansai. Savo intelektualiniuose galvojimuose autorius egzilus skirsto į materialią daugumą ir intelektualią mažumą. Taip pat pabrėžia santykių tarp krašto lietuvių ir išeivių reikalingumą, nes tai vienintelis būdas išeiviams pažinti tikrąją tautą, jos kultūrą ir gyvenimą, o tautai įkvėpti laisvės oro. Pagrindinis egzilų uždavinys - per tikrosios Lietuvos pažinimą prisidėti prie laisvėjimo kovos. Tai daryti autorius siūlo ne tik legaliai, bet ir plečiant pogrindžio ir rezistencinį bendravimą. Daug vilčių autorius sudeda į jaunąją išeivių kartą, kurie, jo manymu, galėtų laimėti tautos laisvinimo kovą, panaudodami lietuviškas tradicijas moderniame kontekste. Pagrindinis išeivių rūpestis šiandien, pasak autoriaus, yra atstatyti Lietuvos nepriklausomybę, iškovoti tautai laisvę, pašalinti okupaciją. Sėkmę siekiant šių tikslų gali garantuoti stiprybė iš garbingos Lietuvos praeities, įkvėpimas jos kovingoje dabartyje, sąžiningas žmogiškos ir tautinės pareigos Tėvynei atlikimas. Daugelis intelektualų to meto situacijoje geidė laisvės lietuvių tautai , tačiau B. Railos būdai išsiskyrė kaip nauji, netikėti, rizikingi ir drąsūs, prieštaraujantys daugumai.

ENThe article contemplates on one of the main subjects of expatriate writer Bronius Raila, which was relevant for the said political expatriate, i. e. self-perception and recognition in the foreign culture. The issues, most relevant for the writer are discussed, i. e. the situation and lifestyle of an expatriate, his actions for the purpose of liberation of Lithuania, the role of generations’ change in the context, etc.. Upon discussing B. Raila’s texts, the article highlights the character and nuances of his views. In his intellectual contemplations the author classified expatriates into the material majority and the intellectual minority and emphasizes the necessity of relations between native Lithuanians and expatriates since it is the only way for them to get to know the real nation, its culture and life and the possibility for the nation to get some air of freedom. The main task of expatriates is to contribute to the fights for freedom through cognition of the real Lithuania. The author suggests to do that not only legally but also by extending the underground and resistance communication. The author gives a lot of hope to the younger generation of expatriates, who, in his opinion, could win the fight for liberation of the nation by using the Lithuanian traditions in the modern context. According to the author, the main expatriates’ concern today is to restore the independence of Lithuania, get freedom for the nation and get rid of the occupation. Success in reaching of such goals can be guaranteed by the strength from the noble past of Lithuania, inspiration in its combative present and honest performance of the human and national responsibility to the motherland. Most intellectuals in the situation of the period desired the freedom for the Lithuanian nation however B. Raila’s ways were distinguished as new, unexpected, risky, courageous and challenging the majority.